Kredito unijų uždarbis perkopė 2,3 mln. eurų grynojo pelno

Tai yra 600 tūkst. eurų arba 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.comAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Grynojo pelno augimą lėmė toliau didėjęs kredito unijų paskolų portfelis, augusios grynosios palūkanų ir paslaugų bei komisinių pajamos, teigiama Lietuvos banko pranešime.

„Kredito unijos pradėjo aktyviau skolinti juridiniams asmenims, jiems suteiktos paskolos augo sparčiau nei gyventojams. Pirmojo ketvirčio kredito unijų sistemos veiklos rezultatai nuteikia optimistiškai, tačiau dėl padėties neapibrėžtumo, susijusio su COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai, kredito unijos ir toliau turėtų stiprinti kapitalo bazę“, – pranešime sakė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Augantis kreditavimas palankiai veikė sektoriaus veiklos rezultatą – kredito unijos uždirbo 16,5 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 27,3 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Kaip paprastai, didžiausią kredito unijų pajamų dalį (82,7 proc. ) sudarė palūkanų pajamos.

Pelningai dirbusios 52 kredito unijos pirmąjį ketvirtį uždirbo 2,4 mln. eurų grynojo pelno, aštuonios kredito unijos patyrė 0,1 mln. eurų nuostolį. Veiklos rezultatui įtakos turėjo vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, sudaręs minus 0,6 mln. eurų (prieš metus – minus 0,2 mln. eurų).

Dėl padidėjusio pajinio kapitalo ir toliau augančių terminuotųjų indėlių kredito unijų turtas išaugo 1,1 proc. ir kovo pabaigoje sudarė 975,4 mln. eurų, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto (prieš metus – 2,6 proc.).

Kredito unijų priimti indėliai nuo metų pradžios išaugo 2,5 mln. eurų (0,3 proc.) ir kovo pabaigoje siekė 846,3 mln. eurų. Terminuotieji indėliai, sudarantys beveik 70 proc. visų indėlių, padidėjo 18,1 mln. eurų, o neterminuotųjų indėlių sumažėjo 15,6 mln. eurų.

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,8 proc.) sudarė gyventojų indėliai. Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios palūkanų normas už 12 mėnesių trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 16 kredito unijų, o vidutinė palūkanų norma už šiuos indėlius sudarė 1,1 procento.

Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (70,8 proc.) ir toliau sudarė suteiktos paskolos. Nuo metų pradžios jų grynoji vertė padidėjo 25,2 mln. eurų (3,8 proc.) ir kovo pabaigoje siekė 690,2 mln. eurų. Skolinimas gyventojams išaugo beveik 15 mln. eurų (2,8 proc.)  iki 544,8 mln. eurų, įmonėms – 10,2 mln. eurų (7,6 proc.)  iki 145,3 mln. eurų.

Kredito unijų paskolų portfelio struktūra beveik nepakito – gyventojams suteiktos paskolos sudarė 78,9 proc. paskolų portfelio. Daugiausia augo būsto paskolos (13,2 mln. eurų), o šių paskolų dalis sudarė daugiau kaip 40 proc. viso paskolų portfelio.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį kredito unijų specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo 1,5 mln. eurų ir balandžio 1 dieną sudarė 5,8 mln. eurų, o specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis sumažėjo nuo 1,1 iki 0,8 procento. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėję vienos kredito unijos specialieji atidėjiniai. Eliminavus šią įtaką, specialiųjų atidėjinių sumažėjimas sudarytų 0,5 mln. eurų.

Pajinis kapitalas per ketvirtį padidėjo 1,5 mln. eurų (2,7 proc.) iki 58 mln. eurų. Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, padidėjo iki 56,3 mln. eurų, o jų dalis pajiniame kapitale sudarė 97,1 procento.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) grupė, vienijanti 45 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) grupė, vienijanti 11 kredito unijų, ir 4 persitvarkančios į specializuotus bankus kredito unijos – iš viso 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių.

Pirmąjį ketvirtį viena persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus.

Top