Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento teigimu centrinė valdžia gali skolintis, o savivaldai - draudžia. Nors pastarąjį dešimtmetį savivaldybių skola pasiekė mažumą, o valstybės skola didėjo.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Jei jau fiskalinės drausmės nesilaikome arba leidžiama Europos Sąjungos reikalavimo nesilaikyti, tai ir savivalda turi įvairių projektų, investicinių projektų, kur norėtų pasiskolinti ir juos įgyvendinti. Deja, esame su apynasriu ir jokios galimybės šiandieną nėra“, – pridūrė jis. 

Europos Sąjungos valstybėms šiuo metu yra taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis – laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių.

Vadovaujantis šia išimtimi, Lietuvos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme įteisintos fiskalinės drausmės taisyklės taip pat nėra taikomos 2021 metų valstybės biudžetui, tačiau ir toliau yra taikomos savivaldos sektoriui.

 Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, fiskalinės drausmės taisyklės tiek centrinės valdžios atžvilgiu, tiek savivaldybių atžvilgiu turi galioti vienodai ir nediskriminuoti savivaldybių, todėl bendroji išimtis turėjo būti pritaikyta ir savivaldybių biudžetams, panaikinant jiems taikomus metinio grynojo skolinimosi apribojimus.

Savivaldybės jau prieš kurį laiką Vyriausybei pasiūlė plėsti jų savarankiškų pajamų šaltinius, sukurti lankstesnes skolinimosi galimybes, dar šiemet įsteigti Savivaldybių paskolų ir garantijų programą ar fondą, jam panaudojant  Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas.

Savivaldybės taip pat siūlo vietoj tikslinių dotacijų joms skirti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį, taip pat dalį pridėtinės vertės ar pelno mokesčių.