Lietuvos bankas sugebėjo uždirbti iš investavimo į finansinį turtą

Lietuvos bankas šioje nepalankioje ekonominėje žemų palūkanų ir sumažėjusio stabilumo aplinkoje vis tiek uždirbo. Pastarųjų trijų metų bendras rezultatas yra 225 mln. eurų, o vien pernai finansinio turto uždirbta grąža siekė 13 mln. eurų.

investicijis grafikas2Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Itin žemų ar net neigiamų palūkanų aplinkoje uždirbti teigiamą grąžą iš saugių, centrinio banko atsargoms tinkamų investicijų tebėra itin didelis iššūkis. Nuolat peržiūrime investavimo strategiją, ieškome naujų būdų ir krypčių įdarbinti finansinį turtą ir džiaugiamės, kad pažangios naujovės padeda pasiekti teigiamų rezultatų“, – sako Jonas Kanapeckas, Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius.

Pernai iš finansinio turto uždirbta grąža siekė 13 mln. Eur, o 2018–2020 m. bendras rezultatas – 225 mln. Eur, t. y. maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2017–2019 m. Lietuvos bankas investavimo rezultatus vertina atsižvelgdamas į vidutinio laikotarpio – trejų metų – perspektyvą. Taip eliminuojama trumpojo laikotarpio svyravimų ar valiutų kursų pokyčių įtaka. Be to, toks rezultatų vertinimo terminas leidžia siekti didesnės tikėtinos grąžos vidutiniu laikotarpiu, prisiimant ne didesnių nei rizikos biudžetas nuostolių per vienus metus riziką. Siekiant didesnės grąžos ilgesniuoju laikotarpiu, rizikos biudžetas šiemet padidintas 50 mln. Eur – iki 250 mln. Eur.

Teigiamų rezultatų analizuojamu laikotarpiu pasiekti padėjo išplėstas naudojamų finansinių priemonių spektras ir taikomas pažangus investicijų paskirstymo metodas – rizikos paritetas. Paritetas leidžia maksimaliai išskaidyti investavimo riziką – ji lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui. Tai ne tik sumažina trumpojo laikotarpio sukrėtimų poveikį investavimo rezultatui, bet ir padeda siekti didesnės grąžos vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais. Lietuvos bankas yra vienas iš pirmųjų centrinių bankų pasaulyje, pritaikiusių šį investicijų ir rizikos išskaidymo metodą.

Lietuvos bankas pernai pradėjo pažangios algoritminės prekybos bandymus, padidino investicijas į Kanados ir Jungtinės Karalystės skolos vertybinius popierius, daugiau investavo į pasaulio akcijas, pradėjo aktyviai valdyti JAV agentūrų būsto paskolomis užtikrintų obligacijų portfelį, o šiemet pradėjo aktyviai valdyti akcijų portfelį.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2020 m. sudarė apie 4,6 mlrd. Eur. Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 t. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2020 m. aukso investicijų uždarbis sudarė 0,8 mln. Eur. Finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.

Lietuvos bankas padengia savo veiklos išlaidas ir prisideda prie valstybės išlaidų finansavimo – kasmet dalis viso Lietuvos banko pelno pervedama į biudžetą. Šiemet į valstybės biudžetą Lietuvos bankas pervedė 16,6 mln. Eur. Siekiama, kad ši įmoka nuosekliai didėtų, kartu užtikrinant, kad būtų suformuoti visi atidėjiniai rizikoms padengti ir sukauptas atsargos kapitalas nenumatytiems nuostoliams.

Top