Augo tiek paskolos, tiek investuotojų skaičius, tiek finansavimo greitis. Jau vien šiemet keturios didžiausios NT finansavimo platformos „Estateguru“, „Profitus“, „Nordstreet“ ir „Rontgen“ išdavė paskolų už 18,3 mln. eurų.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pasak Estijos sutelktinio finansavimo platformos operatorės „Estateguru operations“ Lietuvoje vadovo Artūro Konusevičiaus, per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje „Estateguru“ finansavo 38 projektus už beveik 8 mln. eurų „Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, jaučiame didelį, tiesiog įspūdingą 51 proc. prieaugį, nes pernai pirmąjį ketvirtį dar nesant karantino buvome sutelkę apie 5 mln. eurų“, – BNS teigė A. Konusevičius.

Pasak jo, šiuo metu yra aukštas NT rinkos likvidumas, iš naujo atgimsta konversijos, kai į gyvenamąsias patalpas yra paverčiami apleisti pastatai, kuriems ilgą laiką nebuvo jokių sprendimų. „Tokie 2-3 milijonų projektai yra per maži ir per „trumpi“ tradicinėms finansų įstaigoms, tačiau yra tikrai pelningi potencialiems jų vystytojams bei patrauklūs pirkėjams, todėl alternatyvaus finansavimo poreikis, esant tokiai rinkos situacijai, labai išauga. Tą parodo ir mūsų skaičiai“ – aiškino A. Konusevičius.

Panašią tendenciją fiksuoja ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadovė Monika Lenčickaitė. „Šis ketvirtis mums buvo išties įspūdingas – 4,7 mln. eurų 23 projektams. Užfiksavome 150 proc. finansuotos sumos augimą, lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pastebime ir tai, kad vis didesni, daugiau patirties turintys NT vystytojai kreipiasi dėl finansavimo. Vien per šį ketvirtį įvertintos 24 finansavimo paraiškos, kurių vertė daugiau nei 17 mln. eurų“, – BNS sakė M. Lenčickaitė.

„Nordstreet“ atstovė Olga Senkevič taip pat tvirtino, kad pirmo ketvirčio rezultatai yra ypač geri.

„Lyginant su 2020 metų pirmu ketvirčiu mes šiemet augome daugiau nei tris kartus. 72 projektams sutelkėme beveik 3,8 mln. eurų, iš jų devynių NT paskolų suma buvo per 2 mln. eurų“, – BNS sakė O. Senkevič.

„Rontgen“ direktorius Martynas Stankevičius atkreipė dėmesį į pastaruoju metu įvykusius didelius investicijų pritraukimo tempo pokyčius, kai šimtatūkstantinės sumos NT projektams vystyti yra sutelkiamos vidutiniškai per savaitę. „Per pirmąjį 2021 metų ketvirtį finansavome 4 projektus, bendrai 2,11 mln. eurų sumai – trečdaliu daugiau nei pernai. Įprastu reiškiniu tampa situacija, kai šimtatūkstantiniai projektai sufinansuojami per valandą ar greičiau“, – BNS sakė M. Stankevičius.

SPF operatoriai taip pat pažymi pastaruoju metu ypač išaugusį lietuvių norą investuoti į NT projektus. „Investuotojų iš Lietuvos srautas per metus pasikeitė drastiškai. Pavyzdžiui, per visus 2020 metus mūsų platformoje registravosi vos 154 investuotojai iš Lietuvos, tuo tarpu per pirmąjį šių metų ketvirtį jų jau buvo 862“, – teigė „Estateguru operations“ Lietuvoje vadovas. Pasak M. Lenčickaitės, itin sparčiam investuotojų bendruomenės augimui įtakos turi augantis laisvų pinigų kiekis rinkoje.

„Žmonės baiminasi dėl infliacijos bei galimo pinigų nuvertėjimo, tad vis labiau dairosi, kur įdarbinti turimas lėšas, todėl nuo metų pradžios stebime dvigubai aukštesnius platformos lankomumo rodiklius. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį prie „Profitus“ prisijungė tiek naujų investuotojų, kiek per visus 2019 metus“, – sakė „Profitus“ rinkodaros vadovė. SPF operatorių teigimu, pagrindinė NT investicijų vieta ir toliau išlieka Vilnius, tačiau pastarąjį sparčiai vejasi pajūris.

Didžiausias paskolų palūkanas šį ketvirtį fiksavusi „Nordstreet“ teigia, kad dalį jų kompensuoja „Invega“. „Vidutinės palūkanos pas mus buvo 12 proc. – didžiausios, kai už projektą fiksavome 13,68 proc., mažiausios – 10 proc. Vis dėlto norime pasidžiaugti, kad nemažai paskolų gavėjų gali pasinaudoti „Invegos“ palūkanų kompensavimo programa ir taip susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų“, – teigė O. Senkevič.

„Estateguru Lietuva“ vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad palūkanų mažėjimui įtakos turi didesnis pasitikėjimas NT rinka.

„Vidutinės mūsų projektų paskolų palūkanos pirmąjį ketvirtį buvo 9,5 proc. Čia jaučiame, kad investuotojai labiau pasitiki NT rinka ir investuoja, nors ir nežymiai, tačiau šiek tiek drąsiau“, – sakė A. Konusevičius.

M. Lenčickaitės teigimu, „Profitus“ platformoje palūkanų srityje ypatingų pokyčių nebuvo – jos pirmąjį ketvirtį vidutiniškai sudarė 8,3 procento. „Rontgen“ direktoriaus teigimu, lyginant šį ketvirtį su analogišku laikotarpiu pernai, jų platformoje palūkanos normos vidutiniškai sumažėjo vienu procentiniu punktu iki 7,5 procento.

„Pastebime, kad bręstant ir stiprėjant sutelktinio finansavimo rinkai, palūkanos kasmet šiek tiek mažėja ir toliau mažės artėjant link vakarų Europos palūkanų lygio ir ilgainiui taps rimtu konkurentu tradiciniams bankams“, – aiškino M. Stankevičius

Šiuo metu Lietuvos banko prižiūrimų operatorių sąraše yra 16 sutelktinio finansavimo platformų, iš kurių nekilnojamojo turto projektus finansuoja 5 platformos.