Praėjusių metų pabaigoje bankai papildomai nebegriežtino kreditavimo sąlygų. Tačiau, nors bendrą verslo būklę Lietuvos bankas vertina gerai, tačiau viešbučių ir maitinimo paslaugų būklę įvardina ir jos raidą vertina prastai.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„2020 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su pandemijos pradžia, komerciniai bankai iš esmės jau negriežtino skolinimo reikalavimų, kai kurie atsargiai gerino paskolų sąlygas perkantiems būstą. Pastebėtas ir po truputį atsigaunantis paskolų įmonėms poreikis, o vartojimo paskolų paklausa mažėjo“, – sako Paulina Zlatkutė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Bankų nuomone, paskolų sąlygos 2020 m. paskutinį ketvirtį iš esmės nesikeitė, reikšmingų pokyčių bankai neplanavo ir šių metų pirmąjį ketvirtį: du bankai ketino griežtinti sąlygas didelėms įmonėms ir teikiant ilgalaikes paskolas, vienas – švelninti. Šiek tiek švelnėjo būsto paskolų teikimo sąlygos – du bankai teigė dėl padidėjusios konkurencijos mažinę šių paskolų maržą.

Du bankai pastebėjo, kad pandemijos metu susitraukusi paskolų įmonėms paklausa 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį pradėjo šiek tiek augti. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios palūkanų normos ir didesnis paskolos refinansavimo ar restruktūrizavimo poreikis. Paklausą taip pat veikė poreikis investicijoms. Būsto paskolų paklausą teigiamai veikė būsto rinkos perspektyvos, palūkanų lygis ir vartotojų pasitikėjimas. O vartojimo paskolų paklausa toliau mažėjo. Vertindami 2021 m. pradžios perspektyvą du bankai prognozavo, kad namų ūkių paskolų paklausa sumažės, vienas – kad padidės, likę didelių pokyčių nesitikėjo. 

Vertindami sektorius, visi apklausoje dalyvavę bankai nurodė, kad į prasčiausią padėtį yra patekę viešbučiai ir restoranai. Palankiausiai buvo vertinama žemės ūkio ir namų ūkių finansinė padėtis, prekybos ir statybos įmonių būklė įvertinta palyginti gerai. Žvelgdami į ateitį bankai manė, kad iš esmės visų sektorių, išskyrus viešbučių ir restoranų, būklė bus stabili, šiek tiek atsargiau vertino nekilnojamojo turto (NT), transporto ir prekybos įmones, o trečdalis įžvelgė riziką, kad gali pablogėti ir namų ūkių finansinė būklė. 

Apklausoje dalyvavę bankai nebesitikėjo gyvenamojo būsto kainų kritimo, tačiau lūkesčiai dėl komercinio NT kainų raidos ir toliau buvo prastesni. 2020 m. pirmąjį ketvirtį būsto kainų kritimo per artimiausius metus tikėjosi visi bankai, tačiau metų pabaigoje daugiau kaip pusė apklaustųjų jau tikėjosi, kad augs naujos, o trečdalis – ir senos statybos būsto kainos. Vis dėlto daugiau kaip pusė bankų ir toliau mano, kad komercinio NT kainos kris, tačiau lūkesčiai yra šiek tiek geresni nei 2020 m. trečiąjį ketvirtį. Pagerėjus šioms prognozėms, mažiau bankų įžvelgia ir disbalansus NT rinkoje. 

Lietuvos banko apklausoje dalyvavo keturi šalyje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai. Ja siekiama gauti informacijos apie bankų skolinimo veiklą: taikomus kreditavimo standartus, paskolų namų ūkiams ir įmonėms sąlygas, jų kaitos veiksnius, paskolų paklausą, bankų lūkesčius dėl tolesnės kreditavimo raidos ir kt. Apklausos rezultatų apžvalga skelbiama du kartus per metus.