„Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės vadovo teigimu, dabar yra puikus metas pokyčiams. Iš Lietuvos „Swedbank“ traukiantis Dovilei Grigienei, banko organizacinė struktūra nesikeičia, už kiekvienoje šalyje veikintį banką toliau bus atsakingas vietos vadovas, o trijų šalių bankus valdys holdingo įmonė Latvijoje.

Nuotrauka: © Swedbank

Jonas Lidefeltas interviu BNS taip pat apgailestavo dėl pinigų plovimo skandalo, į kurį Baltijos šalyse įsivėlęs bankas pernai gavo 360 mln. eurų baudą.

– Kaip apibūdintumėte bankų rinką Baltijos šalyse, ar yra tam tikrų aspektų, išskirtinių  regionui ar, pavyzdžiui, Lietuvai?

– Yra kai kurie bankai, kurie veikia visose Baltijos šalyse, vienas jų yra „Swedbank“, ir taip pat Lietuvoje, kaip ir ir Latvijoje bei Estijoje, turime labai stiprius vietinius bankus, kurie labiausiai koncentruojasi į vieną šalį, bet su plačiu paslaugų spektru. Tuomet taip pat matome Europos investicijų banką, kuris vaidina svarbų vaidmenį.

Tada turime vis daugiau ir daugiau, ir tai galima pritaikyti ir daugeliui kitų šalių, labiau nišinių, specializuotų bankų su unikaliais produktais, arba bankų, kurie aptarnauja tik tam tikrus klientus. Bendrai matome labai gerą ir konkurencingą bankininkystės aplinką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

– Ar laikytumėte Baltijos šalis ir konkrečiai Lietuvą viena stipriausių „Swedbank“ rinkų ir ar ji  yra pelningesnė nei kitos?

– „Swedbank“ turi keturias namų rinkas – Lietuvą, Latviją, Estiją ir Švediją  Manau, kad esame labai stiprūs Lietuvoje – turime stiprų banką, kas yra svarbu, kad galėtume augti toliau su savo klientais, taip pat daug dėmesio skiriame, jog klientai gautų geras paslaugas.

– Minėjote, kad Lietuvos bankų rinkoje yra gera, konkurencinga aplinka, tačiau čia nuolat kalbame apie tai, jog turime vieną mažiausiai konkurencingų bankų rinkų Europos Sąjungoje. Valdžios koridoriuose ne kartą diskutuota apie tai, kaip konkurenciją padidinti. Ar tai būtų naudinga ir jūsų klientams?

– Visų pirma, manau, kad čia tikrai turime gerą ir stiprią konkurenciją. Be abejo, kad klientams yra naudinga turėti stiprią konkurenciją, tai yra naudinga visuomenėms. Manau, kad buvimas konkurencingoje aplinkoje taip pat yra naudingas ir patiems bankams. Tai mums suteiks iššūkių ir vers teikti vis geresnes paslaugas. 

– Lietuvoje smulkiems ir vidutiniams verslams šiuo metu sunku gauti finansavimą, č ia veikiantys skandinaviški bankai yra gana konservatyvūs. Ar išties jūsų strategija Baltijos šalyse yra konservatyvi? Kodėl įmonėms sunku gauti finansavimą bankuose?

– Visų pirma, jeigu pažiūrėtume bendrai į „Swedbank“ plėtrą pastaraisiais metais, galime matyti, jog mes padidinome savo užimamą rinkos dalį ir norime tą daryti toliau tiek privačios, tiek verslo bankininkystės segmentuose. Be abejo, praėję kovidiniai metai buvo ypatingi, manau, kad natūralu, jog įmonės pradėjo atsargiau žiūrėti į investicijas.

Tačiau manau, kad šis procesas pajudės – vakcinos ateina, todėl turėtume pamatyti labiau teigiamą verslo sentimentą. Mes pastaraisiais metais nepakeitėme savo skolinimo standartų. Todėl aš iš tikrųjų nesutinku su tuo požiūriu, kad bankai Lietuvoje padarė žingsnį atgal. „Swedbank“ to nepadarė.

– Kaip pandemija paveikė „Swedbank“ verslą Baltijos šalyje ir kokį savo vaidmenį matote naujoje ekonominėje realybėje, kurioje tvyro didžiulė nežinomybė?

– Jei grįžtume į pandemijos pradžią – labai anksti, dar prieš paskolų moratoriumus, pasakėme, kad norime padėti savo klientams, atidėsime paskolų mokėjimus, kad klientai galėtų susikurti likvidumo buferius. Tada atėjo moratoriumas, pagal kurį toliau tai darėme. Kaip žinote, tai (paskolų moratoriumas – BNS) prieš kurį laiką buvo atnaujinta.

Mes klientams norime padėti ne tik per krizę – tikimės, kad jau pradedame matyti pandemijos pabaigą. Iki vasaros, tikiuosi, jau būsime arčiau normalios situacijos.

– Kaip įvertintumėte „Swedbank“ rezultatus Lietuvoje tiek praėjusiais pandeminiais metais, tiek per paskutinius kelerius metus? 

– Aš labai džiaugiuosi, kaip banko Lietuvoje vadovybė ir kolegos sugebėjo susitvarkyti su situacija. Sugebėjome pakeisti savo darbą, kad bankas galėtų veikti saugiai tiek kalbant apie klientus, tiek apie darbuotojus. Kuo daugiau darbuotojų siekia dirbti iš namų, bet reikia prisiminti, kad visi iš namų dirbti negali.

Tai iš tiesų tiek mums, tiek klientams buvo beprecedentis metas. Finansiškai, be abejo, tai turėjo įtakos, bet koks kitas atsakymas būtų staigmena, tačiau turint omenyje aplinkybes, parodėme gerą rezultatą.

– Vasarį paskelbta, kad iš pareigų traukiasi Lietuvos „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė. Jei rezultatai tenkino, ar buvo trinties, nesutarimų, ypač turint omenyje, kad „Swedbank“ keičia bankų Baltijos šalyse valdymo modelį?

– Dovilė banko vadove buvo apie 7,5 metų, per šiuos metus pasiekėme fantastišką plėtrą ir pasiekėme stiprias pozicijas, kurias dabar turime, tiek žiūrint iš finansinės pusės, taip pat pagerinome klientų pasitenkinimo lygį, paslaugas. Dovilė taip pat į kitą lygį pakėlė socialinės atsakomybės, tvarumo problemų sprendimą, todėl esu jai labai dėkingas.

Tačiau 7,5 metų yra labai ilgas laikas vadovui. Manau, kad dabar yra geras laikas, matome kovido pabaigą, matome praėjusios transformacijos pabaigą ir dabar pereiname į naują banko fazę. 

– Ar D. Grigienės pasitraukimas buvo jos asmeninis sprendimas?

– Manau, kad Dovilė ir bankas per visus šiuos metus turėjo labai gerą bendradarbiavimą, todėl mes tai užbaigiame labai draugiškai. Kiekvieno vadovo laikas kažkada baigiasi ir Dovilė čia buvo labai ilgą laiką.

– Kada galima tikėtis naujo „Swedbank“ vadovo Lietuvoje? Galbūt jau galite užsiminti, ar tai bus žmogus iš vidaus, ar išorės?

– Mes jau vykdome paiešką, tikiuosi, kad viskas pasibaigs gana greitai, bet mes tuo pat metu neskubėsime ir ieškosime geriausio kandidato. Ieškome plačiai ir kadangi bankas yra geroje, stabilioje pozicijoje, mes galime per daug neskubėti. Todėl kol kas apie konkrečias prognozes nekalbėsiu, tačiau tikiuosi, kad labai daug laiko iki naujo vadovo paskelbimo nereikės.

– Kodėl nusprendėte keisti bankų valdyseną Baltijos šalyse? Dabar turėsite holdingo kompaniją Latvijoje, kuri valdys bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje akcijas.

– Noriu aiškiai pasakyti – turime keturis vietinius bankus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje. Mes to nekeisime, nes tai leidžia mums veikti vietoje, atskirose šalyse turėti stiprias vadovų komandas, kurios atsakingos už kasdienius verslo procesus.

Jau prieš tai turėjome sritis, kuriose dirbome kartu. Jei pažiūrėtume į Baltijos šalis, mes dirbome su verslo plėtra, klientų aptarnavimu, produktų vystymu, strategijomis ir t.t. Tai darėme, nes mums tai naudinga ir iš išlaidų pusės.

Tai, ką darome, nėra kažkas, ką bus galima pamatyti iš vartotojo perspektyvos. Mes tiesiog suartiname savo organizaciją Baltijos šalyse ir suformuojame juridinę struktūrą. Tai sukurs geresnę valdyseną, taip pat atskaitomybę dėl to, kur sprendimai yra priimami.

– Tai reiškia, kad i š esmės nėra jokių pokyčių dėl atskirų bankų nepriklausomumo?

– Nėra jokių. Verslai toliau bus vykdomi vietiniu lygiu – už banką Lietuvoje bus atsakinga vietos vadovybė.

– Ar yra kažkokių specifinių priežasčių, kodėl holdingui pasirinkote būtent Latviją? 

– Praktiškai mes galėtume steigti šią holdingo kompaniją bet kurioje šalyje, esančioje po vieningos priežiūros mechanizmu. Galiausiai paaiškėjo, kad šiek tiek lengviau tai padaryti bus Latvijoje, tačiau priežastys buvo marginalios. Praktiškai mums nėra jokio skirtumo, kokią šalį tam pasirinkti. Tai vėlgi neturės jokios įtakos vietos verslams – jie bus valdomi iš vietos, mokesčiai bus mokami šalyje, kurioje veikiama ir taip toliau. 

– „Swedbank“ Baltijos šalyse turėjo problemų dėl pinigų plovimo. Žvelgiant atgal, kodėl nepavyko šios problemos suvaldyti anksčiau?

– Mes visada buvome labai atviri, kad turėjome trūkumų pinigų plovimo prevencijos srityje, turėjome trūkumų savo valdysenoje. Pradėjome per vėlai ir padarėme per mažai, kad tai sustabdytume. Dabar padarėme didelį darbą ir džiaugiuosi kolegomis, kurie atvedė mus iki ten, kur esame dabar.

Kaip žinote, esame svarbus bankas visose šalyse, kuriose veikiame, esame atviros finansinės sistemos dalis, todėl turime atsakomybę prisidėti prie kovos su finansiniais nusikaltimais. Mūsų netenkina tiesiog reikalavimų atitikimas, norime būti šio proceso priešakyje, todėl nuolat turėsime didinti pajėgumus, nes savo elgesį keičia ir nusikaltėliai.

– Ar yra kažkokių konkrečių priežasčių, kodėl šie pinigų plovimo skandalai nutiko būtent Baltijos šalyse, o ne kažkur kitur?

– Aš galiu kalbėti tik už „Swedbank“ – mes paprasčiausiai nebuvome pakankamai geri, neturėjome pakankamos kontrolės, valdysenos ir neturėjome pajėgumų, kuriuos turėjome turėti. 

– Ar ši situacija yra užverstas „Swedbank“ istorijos puslapis? Ar visi procesai dabar yra kontroliuojami?

– Pastaruosius porą metų šia tema buvome labai atviri ir skaidrūs, ir toliau tokie būsime. Tačiau taip, esu laimingas dėl labai staigių pokyčių, kurie atvedė mus ten, kur esame dabar. Tačiau, kaip sakiau, kad toliau tęsime pastangas, kad būtume kovos priešakyje.

– Kaip apibūdintumėte santykį tarp fintech ir labiau tradicinės bankininkystės? Ar tai yra konkurencija, ar labiau vienas kito papildymas?

– Pirmiausia reikėtų atsigręžti atgal ir pažiūrėti, jog bankininksytė smarkiai pasikeitė nuo tų laikų, kai reikėjo nuolat vaikščioti į fizinius padalinius. Manau, kad tai natūralus virsmas ir jis tęsis. KItas žingsnis yra labiau atvira bankininkystė, kurioje bankai būtų prieinami per kitus kanalus. 

Be abejo, bus konkurencijos, yra fintechų, kurie ateina su tikslu varžytis su bankais, bet taip pat yra pavyzdžių, kuomet kitos paslaugos yra integruojamos į mūsų banką ir taip sukuriama nauda. To laimėtojais bus vartotojai. Žinote, kad Lietuvoje turime „Rockit“ fintech centrą, tai mums taip pat yra labai svarbu siekiant išvystyti geriausias paslaugas, ir tą mes darome dirbdami su fintechais.

– Ar pandemija savotiškai atvėrė akis, kaip bankams svarbu yra skaitmenizacija, geros kokybės skaitmeninės paslaugos? Ar tai buvo kažkas, ką prioritetizavote dar prieš pandemiją?

– Taip, mes visi žinojome, kad tai yra labai svarbu, bet, be abejo, tai (pandemija – BNS) procesą paspartino. Vos ne per vieną naktį viskas pasikeitė taip, jog žmonės mūsų padaliniuose nebegalėjo gauti paslaugų, kurias ten galėjo gauti anksčiau. Todėl, be abejo, mums reikėjo pasikeisti ir paspartinti procesus taip, kad galėtume aptarnauti klientus nuotoliniu būdu. Manau, kad tai tęsis ir toliau.

Todėl taip, pandemija paspartino procesą, tačiau tendencija buvo jau prieš tai.

– Ačiū už pokalbį.

Autorius Paulius Viluckas