Bankų apklausa apie kreditavimo perspektyvas ateinančiais metais

Rekordiškai augantis išduodų kreditų kiekis, didėjančios nekilnojamojo turto kainos ir kylanti šalies ekonomika, taip bus atsimenami 2017 metai. Siekiant išsiaiškinti bankų veiklos lūkesčius bei tolimesnę kreditavimo sektoriaus raidą - LB surengė Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausą.

50 eurų

Apklausti bankai pastebi prastėjančios finansinės būklės požymių tarp statybos ir nekilnojamojo turto (NT) veikla užsiimančių įmonių. Net pusė apklaustų bankų teigė per praėjusį ketvirtį riboję skolinimą NT plėtojimo įmonėms, o paklausti apie NT plėtojimo sektoriaus finansinės būklės raidą trys bankai nurodė, kad ji yra blogėjanti. Be to, du bankai teigė, kad konkurencija dėl šio sektoriaus įmonių kreditavimo praėjusį ketvirtį mažėjo, o trys bankai tikėjosi mažėsiančios konkurencijos ir ateinantį ketvirtį. Panašios tendencijos stebėtos vertinant statybų sektorių. Tik pusė apklaustų bankų šio sektoriaus finansinę būklę įvertino gerai, o du bankai teigė, kad ji yra blogėjanti. Bankų konkurencijos šiame sektoriuje mažėjimo ateinantį ketvirtį taip pat tikėjosi du bankai.

staybų ir NT įmonių būklė

Pusė apklaustų bankų teigė, kad šiuo metu šalies būsto rinkoje pastebi tam tikrų disbalansų. Kad disbalansų yra ir komercinio NT rinkoje, nurodė vienas bankas iš dešimties. Paklausti, kokių būsto kainų pokyčių Lietuvoje tikisi per ateinančius metus, daugiausia bankų – penki – teigė, kad kainų lygio kitimo nesitiki. Vertindami senos statybos būsto segmentą, trys bankai tikėjosi kainų kilimo (daugiausia iki 5 proc.), o du – kritimo. Naujos statybos būsto kainų kilimo (iki 5 arba iki 10 proc.) tikėjosi keturi bankai, o smukimo – vienas. Vertindami komercinio NT kainas bankai buvo šiek tiek optimistiškesni, nors dauguma – šeši bankai – kainų pokyčio nesitikėjo, keturi bankai manė, kad kainos per metus augs iki 5 proc.

Būsto kainos nesikeis

Ryškiausi skolinimo standartų pokyčiai yra susiję su būsto kreditavimo griežtėjimu. Nors dauguma bankų skolinimo standartų nekeitė, vienas bankas teigė, kad griežtino standartus įmonių paskoloms, vienas – vartojimo paskoloms ir trys bankai – paskoloms būstui įsigyti. Tiesa, tik vienas bankas paminėjo, kad atmestų būsto paskolų dalis, palyginti su visais paskolų prašymais, padidėjo. Du bankai teigė, kad didėjo atmestų vartojimo paskolų paraiškų dalis, o įmonių paskolų segmente pokyčių bankai neįžvelgė.

paskolų būstui standartai

Skolinimo paklausa, anot bankų, per ketvirtį iš esmės nepakito. Dauguma bankų teigė, kad įmonių kreditavimo paklausa nekito, vienas bankas įžvelgė jos padidėjimą. Didžioji dalis bankų neįžvelgė paklausos pokyčių ir vertindami įmones pagal jų dydį: vienas bankas teigė, kad sumažėjo mažų ir vidutinių įmonių kreditavimo paklausa, vienas bankas pastebėjo padidėjusią stambių įmonių paklausą. Reikšmingų pokyčių nebuvo ir vertinant namų ūkių skolionimosi paklausą: vienas bankas nurodė paskolų būstui įsigyti paklausos sumažėjimą, vienas – kad išaugo vartojimo paskolų paklausa. Bankų vertinimu, įmonės daugiausia skolinosi dėl kapitalo investicijų ir apyvartinių lėšų, o namų ūkiai – skatinami žemo palūkanų normų lygio, taip pat norėdami įsigyti ilgalaikių vartojimo prekių, pavyzdžiui, naują automobilį, baldų ir panašiai.

Kreditai turi poreikį

Bankai tikisi tolesnio paskolų portfelio augimo. Bankų kreditavimui toliau gana sparčiai augant, dauguma jų tikėjosi metinio paskolų portfelio prieaugio 2017 m. pabaigoje ir augimo tempo paspartėjimo 2018 m. Pavyzdžiui, keturi bankai įvardijo, kad metinis paskolų portfelio prieaugis 2017 m. sieks iki 5 proc., dar keturi – iki 10 proc., vienas – iki 15 proc. Dar spartesnio portfelio augimo bankai tikisi 2018 m.: trys bankai nurodė iki 10 proc. sieksiantį portfelio padidėjimą, dar trys – iki 15 proc., vienas – daugiau nei 15 proc. Kiek daugiau bankų tikėjosi spartesnio įmonių kreditavimo augimo , o būsto paskolų augimo tikėtasi nuosaikesnio.

kreditų verslui poreikis

Kibernetinė rizika neretai virsta tiesioginiais nuostoliais bankams. Trys iš dešimties apklaustų bankų pažymėjo, kad per praėjusius 12 mėn. dėl įvykusių kibernetinių incidentų patyrė nuostolių, kurie siekė ir iki 200 tūkst. Eur. Tiesa, bankų išlaidos informacinių sistemų infrastruktūros stiprinimui artimiausiu metu didės – taip atsakė devyni bankai iš dešimties.

Bankai teigė turintys nedidelę paskolų, suteiktų kartu su ES parama, dalį. Trys bankai tiksliai įvardyti tokių paskolų dalies negalėjo, šešiuose bankuose ši dalis siekė iki 10 proc. visų įmonės paskolų, o vienas bankas buvo suteikęs iki 30 proc. tokių paskolų.

Šaltinis: www.lb.lt

 

  • Kreditas internete sms žinute
  • Pirma paskola nemokamai
  • Mini paskolos internetu

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top