Fondas paskolas orientuos į dideles ir vidutines įmones ir šiuo metu nagrinėja 170 mln. eurų vertės paraiškas iš kurių 61 mln. eurų jau patvirtinti.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Kai pasibaigs valstybės rėmimas per subsidijas, tikėtina, pamatysime tikrą vaizdą, kurios įmonės ir kiek nukentėjo, ir pamatysime tikrą bankrotų skaičių, nes pernai jis buvo rekordiškai žemas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo D. Vilčinskas. 

Pasak D. Vilčinsko, įvairios valstybės pagalbos priemonės – mokesčių atidėjimai, subsidijos ir kitos priemonės – suteikė įmonėms likvidumo, todėl jos kaupė lėšas sąskaitose, mokėjo paskolas, bet nesiskolino iš bankų. 

VIVA vadovo nuomone, didelis likvidumas rinkoje lėmė, kad įmonės daug mieliau rinkosi subsidijas, o ne skolinosi ar kitaip pritraukė investicijų. 

„Tas likvidumas neretu atveju virto indėliais bankų sąskaitose arba išmokėtais kreditais bankams ir bankinis sektorius nebuvo išnaudotas, kaip kitose šalyse, kad prisidėtų prie verslo įmonių kreditavimo šituo sudėtingu laikotarpiu. Siūlytos priemonės ne iki galo Lietuvoje sėkmingai suveikė“, – kalbėjo fondo vadovas. 

Pasak jo, Estijoje bankų paskolų portfelis per pandemiją augo, tuo metu Lietuvoje „drastiškai krito“. 

„Dviženklis kritimas per vienerius metus yra super reikšmingas“, – teigė D. Vilčinskas.   

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą. 

„Visi rodikliai rodo, kad ne tik bankiniame sektoriuje, apskritai – tiek namų ūkių sąskaitose ir visur kitur indėliai didėja, turime istoriškai aukštą indėlių augimą tiek įmonių, tiek fizinių asmenų sąskaitose. Mokestiniai atidėjimai, subsidijos ir lengvatinė parama nusėda įmonių sąskaitose“, – komitete sakė  M. Jurgilas.  

Pasak jo, per pigus finansavimas keičia verslo sveikatą ir motyvaciją: „Matome atsirandančias paskatas išlikti ar atsirasti feniksams.“   

Kaip ir D. Vilčinskas, jis atkreipė dėmesį į faktą, kad 2020 metais buvo itin mažai bankrotų. 

„Bankrotai akumuliuosis ateityje. Ir ši visa našta guls valstybei ant pečių ir realizuosis našta ateities kartoms“, – kalbėjo M. Jurgilas.  

Be kita ko jis pabrėžė, kad tokia situacija gali turėti įtakos šalies fiskaliniam tvarumui, todėl M. Jurgilas siūlo „labiau išnaudoti ne skolines, o kapitalo rinkos priemones“.

Pagalbos verslui fondas iki šiol padėjo dviem įmonėms – biomasės katilines gaminančiai „Enersteną“ ir didžiausiai kelionių organizatorei Baltijos šalyse „Novaturas“. 

D. Vilčinsko teigimu, įmonių gelbėjimui skirtos lėšos pradės grįžti jau kitais metais.    

„Jau 2022 metais, 2023 metais tikrai fondas pradės susigrąžinti reikšmingesnes sumas“, – teigė VIVA generalinis direktorius.