Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis Lietuvoje yra apie 163 tūkstančius įsisikolinusių gyventojų

Šių gyventojų pradelstos paskolos siekia 393 mln. eurų, tačiau kreditų biuras ramina, kad situacija, nepaisant pandemijos, gerėja.

eurai dziunaAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Bendrovės duomenimis, iš viso pernai įsiskolinę buvo 163 tūkst. žmonių: per 114 tūkst. turi po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkst. – po dvi, o daugiau kaip 10  tūkst. – po tris skolas. 

„2020 metai tiek skolininkų skaičiumi, tiek įsiskolinimų bendra suma buvo geresni nei prieš tai buvę metai“, – BNS komentavo „Creditinfo Lietuva“ teisininkė Dovilė Krikščiukaitė. 

Anot jos, įsiskolinimo lygis nuolat mažėja nuo 2015 metų, o gyventojų ir įmonių indėliai bankuose praėjusių metų pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą.

Pasak „Creditinfo Lietuvos“ atstovės, sunku tvirtai pasakyti, kokios priežastys lėmė gerėjusią situaciją, tačiau prie to galėjo prisidėti žmonių sprendimas perskirstyti išlaidas. Žmonės atsisakė ne pirmo būtinumo išlaidų – kelionių, restoranų, prabangos prekių, drabužių, kosmetikos. 

„Galbūt persiskirstė savo išlaidas ir galbūt mažiau išlaidų turėjo kažkokioms pramogoms ar ne pirmo būtinumo prekėms, dėl to galėjo daugiau skirti įsiskolinimams padengti arba apskritai, kad neatsirastų naujų įsiskolinimų“, – kalbėjo teisininkė. 

Anot jos, situaciją galėjo pagerinti ir bankai, paskelbę paskolų moratoriumą. Daugiausia prašymų atidėti įmokas pateikta didžiausio neapibrėžtumo laikotarpiu – kovą ir balandį, vėliau jų sumažėjo.

„Žinome faktą ir iš finansinių institucijų, kad jos daugiau leido žmonėms atsidėti įsipareigojimų vykdymą dėl tam tikros nežinomybės. Tai tiesiog neatsirado naujų įsiskolinimų, kurie galbūt būtų atsiradę, jeigu tas žmogus nebūtų atsidėjęs savo tam tikro mokėjimo“, – kalbėjo D. Krikščiukaitė. 

„Tai mes tokias priežastis įžvelgtume, kodėl vis dėlto pandemija šitoje vietoje turėjo teigiamą įtaką, o ne neigiamą“, – sakė ji. 

Vis dėlto teisininkė teigė, kad skolininkų Lietuvoje yra daugiau nei gyventojų Klaipėdoje, ir tai nemažai, įvertinant pasekmes, su kuriomis susiduria skolų turintys asmenys. 

„Nes įmonės, suteikiančios tam tikras finansines paslaugas asmeniui, jos žiūri to asmens įsipareigojimų vykdymą, atsakingumą ir matydamos, kad asmuo turi tam tikrų skolų, gali būti taip, kad nesuteiks jam tam tikrų paslaugų“, – BNS sakė D. Krikščiukaitė. 

Pasak teisininkės, kredito biuro sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens skolas saugomi mažiausiai 10 metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad net padengęs įsiskolinimus asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.

Skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 69 proc. bendros skolos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims.

Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje yra 1490 eurų, o didžiausia nepadengta suma – 4,6 mln. eurų. 

Top