Antrasis ketvirtis gali būti vadinamas karantininiu, tačiau bankų veikla stabdoma nebuvo ir Lietuvos bankas pateikė statistiką kaip sekėsi ir kokią rinkos dalį užėmė bankai.

Nuotrauka: Bankų turtas ir rinkos dalis © „Lietuvos bankas“ 

Beveik visą antrąjį ketvirtį bankai veikė karantino sąlygomis: karantinas dėl koronaviruso (COVID19) Lietuvoje buvo įvestas nuo kovo 16 d. iki birželio 17 d. Nors bankų veikla fizinėse vietose nebuvo sustabdyta kaip daugelio kitų paslaugas teikiančių ūkio subjektų, visgi bankai buvo uždarę dalį skyrių, o veikiančiuose skyriuose dėl saugumo taip pat buvo ribotai teikiamos paslaugos, tačiau bankai jas teikė elektroniniais kanalais. Bankai taip pat buvo susikoncentravę į darbą su esamais klientais, jų paskolų pertvarkymą, o ne į naują kreditavimą. Didžioji dalis bankų prisijungė prie paskolų moratoriumo, kuriuo sutarė, kad visi nustatytus kriterijus atitinkantys paskolų gavėjai galės kreiptis dėl paskolos mokėjimų atidėjimo iki 6 ar 12 mėn. nekeičiant kitų paskolos sutarties sąlygų. Iš viso bankai pagal moratoriumo sąlygas paskolų gavėjams atidėjo 0,5 mlrd. Eur paskolų, arba 2,7 proc. bankų paskolų portfelio, o bendrai atidėta paskolų portfelio dalis (moratoriumų sąlygas atitinkančių ir neatitinkančių) buvo gerokai didesnė ir sudarė 1,4 mlrd. Eur. Be to, kai kurie bankai prisijungė prie valstybės įsteigtos finansų įstaigos INVEGA verslo skatinimo priemonių „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinės garantijos paskoloms 2“ (PGP2) įgyvendinimo. Nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėję paskolų gavėjai taip pat galėjo pasinaudoti INVEGA palūkanų kompensavimo priemone. Trumpuoju laikotarpiu šios priemonės palengvino skolininkų būklę, kartu prisidėjo prie geresnio, negu tikėtasi, palūkanų pajamų surinkimo, mat, atidėjus paskolos sumos dalinius grąžinimus ir dėl kitų valstybės pagalbos priemonių, išaugo skolininkų galimybės mokėti palūkanas laiku. Vis dėlto ilgesniuoju laikotarpiu dalis šių skolininkų, tikėtina, kad susidurs su tam tikrais sunkumais grąžinti paskolas laiku, todėl manytina, kad, pasibaigus moratoriumo galiojimo terminams, nemokių skolininkų bankuose daugės. 2020 m. pirmąjį pusmetį bankai uždirbo 127,9 mln. Eur pelno – 28,6 proc. mažiau negu prieš metus. Šį sumažėjimą daugiausia nulėmė padidėjusios paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Itin sparčiai augo indėlių portfelis ir gerokai smuko paskolų verslo įmonėms portfelis. Šios dvi tendencijos lėmė, kad itin padidėjo bankų turimos laisvos lėšos, kurios buvo laikomos centriniame banke ar kituose bankuose. Nors likvidžių lėšų augimas yra teigiama tendencija likvidumo požiūriu, tačiau bankai už šias lėšas nieko neuždirba, o dėl neigiamų palūkanų turi mokėti už šių lėšų laikymą, tai daro neigiamą įtaką bankų pelningumui. Jeigu bankai neras efektyvesnio lėšų įdarbinimo būdo, tikėtina, kad ir toliau mažės bankų pelningumas.

POKYČIAI BANKŲ SEKTORIUJE

2020 m. liepos 1 d. duomenimis, šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 10 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 7 bankai. Per 2020 m. naujų bankų licencijų išduota nebuvo, tačiau šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) nagrinėja 5 paraiškas gauti specializuoto banko licenciją. Antrąjį ketvirtį įstatus įregistravo ir oficialiai banko veiklą pradėjo du anksčiau specializuoto banko licencijas gavę bankai: UAB GF bankas ir AB „Fjord Bank“. Abu šie bankai, 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvos bankui pradėjo teikti finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas. Šiuo metu vienas banko licenciją turintis bankas (PayRay, UAB) dar nėra įregistravęs banko įstatų, todėl Lietuvos bankui kol kas neteikia ataskaitų. Svenska Handelsbanken AB Lietuvos filialas Lietuvoje veiklą baigė. Nepaisant pastaruosius trejus metus augusio rinkos dalyvių skaičiaus, bankų sektorius tebėra koncentruotas, nes naujieji rinkos dalyviai rimtesnės konkurencijos rinkos senbuviams kol kas nesudaro. Didžiausi bankai AB SEB bankas ir „Swedbank“, AB, užima 62,1 proc. rinkos. Užsienio bankų filialai, tarp kurių dominuoja Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, užima 28,0 proc. rinkos. Pastaruosius keletą metų veiklą pradėję 5 specializuoti bankai šiuo metu užima 0,5 proc. rinkos. Vis dėlto tikimasi, kad ateityje pradėję aktyvesnę veiklą šie bankai galėtų prisidėti prie koncentracijos mažinimo.

TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Antrąjį ketvirtį reikšmingai augę klientų indėliai lėmė spartų turto augimą: pritrauktus naujus finansinius išteklius bankai nukreipė į sąskaitas Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose, bet ne į kreditavimą. Bankų turtas nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 1,8 mlrd. Eur, arba 5,8 proc., – iki 33,1 mlrd. Eur. Antrąjį ketvirtį daugiausia padidėjo lėšos centriniuose bankuose ir kredito įstaigose. Lėšos centriniuose bankuose išaugo net 1,3 mlrd. Eur ir, 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, sudarė 8,9 mlrd. Eur. Lėšos kitose kredito įstaigose padidėjo 0,7 mlrd. – iki 1,5 mlrd. Eur. Taigi vien bankų sukauptos lėšos sudarė 10,4 mlrd. Eur, arba 31,3 proc. bankų turto. Nors tokios lėšų atsargos teigiamai veikia bankų likvidumą, tačiau jų apimtis yra gerokai didesnė negu reikalinga likvidumo poreikiams tenkinti. Kitas bankų turto straipsnis – skolos vertybinių popieriai – nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 369,8 mln. Eur (29,6 %) ir sudarė 1,6 mlrd. Eur (4,9 % bankų turto). Klientams suteiktos paskolos, didžiausią bankų turto dalį sudarantis turto straipsnis, sumažėjo net 0,7 mlrd. Eur (3,5 %) – iki 19,9 mlrd. Eur, o paskolų portfelio dalis bankų turte per ketvirtį sumažėjo net 5,8 proc. p. – iki 59,9 proc. (plačiau apie paskolas žr. skyriuje „Paskolų portfelis“).

REIKALAVIMŲ VYKDYMAS

Bankų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas – per antrąjį ketvirtį nepakito. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 22,8, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) rodiklis − 22,4 proc. Apžvelgiamu laikotarpiu rodiklių reikšmė nepakito, tačiau pažymėtina, kad bankai kapitalo pakankamumo rodiklius sustiprino pirmąjį ketvirtį, kai buvo priimti sprendimai neišmokėti dividendų,o praėjusių metų pelną palikti kapitalui stiprinti, taip padidinant bankų atsparumą galimiems nuostoliams. Tiek kapitalo bazė, tiek kapitalo poreikis kito labai nedaug, tai leido palaikyti stabilius kapitalo pakankamumo rodiklius.  Visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, nurodytus 2 lentelėje. Šiuo metu jiems taikomas 8,0 proc. bendro kapitalo pakankamumo reikalavimas (1 ramsčio kapitalo reikalavimas, angl. Pillar I) ir individualiai nustatomas 2 lygio papildomo kapitalo reikalavimas (2 ramsčio kapitalo reikalavimas, angl. Pillar II). Reaguojant į koronaviruso protrūkį, ECB ir Lietuvos bankas leido savo tiesiogiai prižiūrimoms institucijoms laikinai nesilaikyti sudėtinio kapitalo rezervo reikalavimo. Pastarąjį sudaro kapitalo apsaugos (2,5 %), anticiklinio kapitalo (0,0 %) ir kitų sistemiškai svarbių institucijų (0,5–2,0 %) rezervo reikalavimai. Bankų anticiklinio kapitalo rezervo norma nuo balandžio 1 d. buvo sumažinta nuo 1 iki 0 proc. Taip pat buvo atidėtas didesnio kitų sistemiškai svarbių įstaigų rezervo įsigaliojimo terminas: tai aktualu tik AB Šiaulių bankui, kuriam nustatytas padidintas rezervo reikalavimas turėjo įsigalioti nuo 2020 m. gruodžio 31 d. – šis terminas atidėtas metams. Karantinas neturėjo neigiamos įtakos bankų sistemos likvidumui. Karantino metu sumažėjus vartojimui ir išaugus taupymui, nagrinėjamu laikotarpiu indėliai bankuose didėjo netgi daugiau nei įprasta vasaros laikotarpiu, todėl bankai toliau didino likvidžiojo turto atsargas. Vis dar esant aukštam likvidumo lygiui ir bendrai mažų palūkanų aplinkai, bankai nekeitė didžiausią klientų indėlių dalį sudarančių gyventojų bei ne finansų bendrovių indėlių kainos – indėlių kaina ir toliau buvo maža. Turėdami dideles likvidumo atsargas ir augančius stabilius finansavimo šaltinius, bankai palaiko pastebimai didesnę, nei nustatytas minimalus reikalavimas, likvidumo atsargą. Klientų indėliams didėjant sparčiau už paskolas, taip pat išaugus gaunamų pinigų srautams, likvidumo rodiklis per ketvirtį padidėjo. Dėl išaugusių turimų likvidumo atsargų svarbiausias bankų likvidumo rodiklis – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio, LCR), parodantis netenkamo pinigų srauto padengimą likvidžiuoju turtu, – sudarė 399,6 proc. ir beveik keturis kartus viršijo nustatytą minimalų 100 proc. reikalavimą (žr. 3 lentelę).

Reaguojant į koronaviruso sukeltus iššūkius ekonomikai ir bankams, ECB ir Lietuvos bankas laikinai leido savo tiesiogiai prižiūrimoms institucijoms prireikus laikinai nesilaikyti nustatyto LCR reikalavimo, tačiau Lietuvos bankų sektoriui šis palengvinimas nebuvo aktualus, nes visi bankai su didele atsarga vykdė LCR reikalavimą.

Neseniai veiklą pradėję bankų sektoriaus dalyviai išsiskyrė itin aukštais LCR rodikliais, nes, dar neįsibėgėjus šių bankų veiklai, jie neturėjo reikšmingų netenkamų srautų, o didžiąją jų turto dalį sudarė centriniame banke laikomas likvidusis turtas. AB „Fjord Bank“ indėlių dar visiškai neturėjo, todėl šio banko LCR rodiklis nebuvo skaičiuojamas.

PASKOLŲ PORTFELIO POKYČIAI

Kelis mėnesius galioję griežti karantino apribojimai, skirti koronaviruso pandemijai suvaldyti, bei su tuo susijęs ekonominės raidos neapibrėžtumas lėmė ir bankų paskolų portfelio susitraukimą. Pandemijos ir karantino pradžioje bankai daugiausia dėmesio skyrė esamų klientų būklės analizei, paskolų pertvarkymui, bet ne naujų paskolų suteikimui ar klientų pritraukimui. Per 2020 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelio grynoji vertė sumažėjo 727 mln. Eur (3,5 %) – iki 19,9 mlrd. Eur. Tai daugiausia lėmė sumažėjusios ne finansų bendrovių paskolos ir Danske Bank AS Lietuvos filialo Estijos rezidentų paskolų perdavimas Estijos AS LHV Pank2 . Namų ūkiai toliau aktyviai skolinosi ir jų paskolos išaugo 182 mln. Eur (1,8 %) – iki 10,6 mlrd. Eur 3 . Tiesa, portfelio pokyčių tempui įtakos turėjo ir sumažėjusi paskolų amortizacija, kurią lėmė didžiosios dalies bankų sektoriaus dalyvių taikyti laikini kredito įsipareigojimų atidėjimai (moratoriumai) nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusiems gyventojams ir šalies verslui. Pagrindinis namų ūkių paskolų pokyčių veiksnys buvo būsto paskolos, kurių vertė išaugo 90 mln. – iki 8,4 mlrd. Eur3 . Vartojimo paskolų portfelis padidėjo 47 mln. Eur (5,3 %) – iki 0,9 mlrd. Eur iš esmės tik dėl naujų vartojimo paskolų rinkos dalyvių įtraukimo į statistiką. Ne finansų bendrovių paskolų vertė sumažėjo 806 mln. Eur (atsižvelgus į minėtą Danske Bank AS Lietuvos filialo portfelio perkėlimo įtaką, verslo paskolų portfelis sumažėjo 687 mln. Eur) – iki 8,4 mlrd. Eur. Labiausiai sumažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (ypač susijusios su veikla žemės ūkio sektoriuje), energetikos, transporto ir apdirbamosios gamybos sektoriuose veikiančių įmonių paskolų likučiai. Pastebima tendencija, kad atskiros didelės įmonės sumažino savo įsipareigojimus bankams pagal kredito linijas ir sąskaitų kreditus, pasilikdamos galimybę turimus kredito limitus panaudoti ateityje. Bendra ne finansų bendrovių kredito įsipareigojimų vertė per ketvirtį išaugo 369 mln. Eur. Verslo klientai įsipareigojimus pagal kredito linijas ir sąskaitų kreditus iš dalies galėjo mažinti dėl verslui pasiūlytų įvairių valstybės rėmimo programų, pavyzdžiui, nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms įmonėms pasiūlyta galimybė atidėti mokesčių mokėjimą iki to laiko, kol yra paskelbta ekstremali situacija šalyje: neišieškomų mokestinių nepriemokų suma viršija 0,7 mlrd. Eur. Paskolų portfelis valdžios sektoriui 2020 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo 21 mln.4 – iki 0,33 mlrd. Eur, o paskolos finansų įstaigoms sumažėjo 31,4 mln. – iki 0,53 mlrd. Eur. Paskolos valdžios sektoriui ir finansų įstaigoms nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje sudarė atitinkamai 1,6 ir 2,7 proc. paskolų portfelio.

PASKOLŲ PORTFELIO KOKYBĖ

Atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos sukeltą šoką, pritaikytų karantino priemonių mastą ir dėl to sulėtėjusią ekonomikos raidą, galima teigti, kad bankų paskolų kokybė metų viduryje ir toliau buvo sąlyginai gera. Sparčiau blogėjusius paskolų kokybės rodiklius amortizavo skubiai pritaikytos bankų paskolų moratoriumų ir laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės. Atsiradus potencialių arba faktinių sunkumų vykdyti finansinius įsipareigojimus, gyventojai ir įmonės siekė pertvarkyti paskolų grąžinimų grafikus ir taip palengvinti finansinę naštą vyraujant neapibrėžimui dėl veiklos apribojimų trukmės ir jų poveikio. Reikšmingai išaugo restruktūrizuotų (angl. forborne) paskolų dalis portfelyje – 2,3 proc. p. ir metų viduryje sudarė 3,7 proc. viso paskolų portfelio. Ne finansų bendrovių segmente tokių paskolų dalis padidėjo 3,7 proc. p. (iki 6,7 %), o namų ūkių – 0,3 proc. p. (iki 1,7 %). Dėl aktyvių paskolų pertvarkymų veiksmų paskolų pradelsimo rodikliai netgi pagerėjo. Ne finansų bendrovių ilgiau nei 30 d. pradelstų paskolų dalis sumažėjo 0,1 proc. p. (iki 1,3 %), o namų ūkių segmente – 0,3 proc. p. (iki 1,3 %). Neveiksnių skolos priemonių dalis sumažėjo 0,06 proc. p. – iki 1,67 proc., tačiau tokių skolos priemonių likutis buvo 2,1 proc. didesnis nei ketvirčio pradžioje. Ne finansų bendrovių paskolų segmente neveiksnių paskolų lygis išaugo 0,3 proc. p. – iki 3,7 proc. Šiame segmente prastesnė buvo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių paskolų kokybė – 5,0 proc. jų buvo neveiksnios. Namų ūkių neveiksnių paskolų dalis padidėjo 0,1 proc. p. – iki 2,1 proc. Paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis nagrinėjamu laikotarpiu išaugo 8 proc., o neveiksnių paskolų padengimo specialiaisiais atidėjiniais rodiklis padidėjo 1,0 proc. p. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 32,6 proc. Per ketvirtį bankai patyrė 23 mln. Eur paskolų vertės sumažėjimo išlaidų (tai sudaro 0,1 % paskolų portfelio vertės). 2020 m. balandžio pabaigoje Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos, siekdamos palengvinti klientų, susiduriančių su sunkumais dėl koronaviruso sukeltos krizės, padėtį, pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo suteikti galimybę visiems privatiems klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienų metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio. Paskolų įmonėms mokėjimus sutarta atidėti taip pat iki pusmečio (moratoriumas taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei sudaro iki 5 mln. Eur). Prie šio susitarimo taip pat prisijungė ir kelios LBA nepriklausančios įstaigos. 2020 m. birželio 30 d. duomenimis, galiojančių (nepasibaigusių) susitarimų su bankais, kuriais klientų mokėjimai buvo atidėti pagal minėto moratoriumo sąlygas, suma buvo 0,5 mlrd. Eur (2,7 % paskolų portfelio) – iš jų 0,2 mlrd. Eur (2,1 %) fiziniams asmenims ir 0,3 mlrd. Eur (3,7 %) įmonėms. Vyraujantis atidėjimo terminas buvo nuo 3 iki 6 mėn. (61 % visų atidėtų įmokų), kitų paskolų įmokos buvo atidėtos trumpesniam (iki 3 mėn. – 25 %) arba ilgesniam (nuo 9 iki 12 mėn. – 13 %) terminui. Didžiausia atidėtų mokėjimų paskolų dalis buvo tuose sektoriuose, kurių veiklą stabdė karantino apribojimai: meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonių atidėtų grąžinimų paskolos sudarė25, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonių –15 proc. Skolininkai, kurių paskolų grąžinimai buvo atidėti, laikomi susiduriančiais su laikinais sunkumais ir tik apie 4 proc. šių paskolų buvo priskirtos prie neveiksnių, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, tikėtina, daugelio jų finansinė būklė bus atkurta. Tačiau dėl esamo padėties neapibrėžtumo, manytina, kad neveiksnių paskolų apimtis turėtų didėti. 2020 m. trečiąjį ketvirtį išryškėjo dar vienas rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos bankų paskolų nuostolingumui – tai politiniai neramumai Baltarusijoje. Bankų atlikto pirminio vertinimo rezultatai rodo, kad situacijai blogėjant labiausiai būtų paveiktas transporto sektorius, sunkumų patirtų dalis apdirbamosios gamybos, prekybos sektoriuose veikiančios įmonės bei turizmo ir viešbučių sektorius. Manoma, kad dabartinė situacija Baltarusijoje neturės įtakos reikšmingesniam paskolų nuostolių padidėjimui, tačiau darys įtaką atskirų skolininkų reitingų pablogėjimui ar net įsipareigojimų nevykdymui.

INDĖLIAI BANKUOSE

Prasidėjus koronaviruso protrūkiui bankų pritrauktų indėlių apimtis gerokai išaugo. Indėlių spartų augimą galima paaiškinti tiek ūkio subjektų noru kaupti lėšas vyraujant netikrumo dėl ateities sąlygomis, tiek valstybės rėmimo programomis. Ypač reikšmingai indėliai padidėjo antrąjį ketvirtį – 1,8 mlrd. Eur, arba 7 proc. (iki 27,2 mlrd. Eur). Toks ketvirčio augimo tempas buvo vienas iš didžiausių ketvirčio prieaugių per stebėjimo istoriją, tačiau anksčiau taip sparčiai indėliai augdavo tik metų pabaigoje, o pirmąjį pusmetį nėra įprasta, kad indėliai taip didėtų. Augo valdžios sektoriaus institucijų (610,3 mln. Eur), ne finansų bendrovių (554,8 mln. Eur) ir namų ūkių (633,0 mln. Eur) indėliai. Spartesnį negu įprastai indėlių augimą galima paaiškinti tarp įmonių ir namų ūkių vyravusiu netikrumu dėl ateities, dėl to jie neskuba išlaidauti, o gaunamas pajamas yra linkę kaupti. Be to, apribojus paslaugų sektoriaus veiklą, sumažėjo galimybių išlaidauti. Taip pat prie indėlių augimo prisidėjo valstybės skatinamoji politika koronaviruso sukeltos krizės metu: dėl valstybės įgyvendinamų įvairių paramos bei skatinimo priemonių ir išaugusios skolinimosi apimties, didėjo kai kurių ūkio subjektų lėšos. Beveik visą indėlių prieaugį lėmė išaugę indėliai iki pareikalavimo – jie padidėjo 1,7 mlrd. Eur. Einamieji indėliai bankuose sudaro 83,5 proc. visų indėlių. Už šiuos indėlius bankai nemoka palūkanų arba tam tikrais atvejais netgi taiko neigiamas palūkanų normas. Vis dėlto, nors palūkanų bankai už tokius indėlius nemoka, tačiau už juos yra mokamos indėlių draudimo įmokos, be to, neturėdami kur efektyviai panaudoti lėšų, bankai jas kaupia sąskaitose Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose, už kurias mokamos neigiamos palūkanų normos. Taigi de facto bankai patiria nemažų išlaidų dėl sparčiai didėjusių net ir einamųjų sąskaitų.

PELNINGUMAS IR VEIKLOS EFEKTYVUMAS

Bankų veiklos pelnas pastebimai smuko daugiausia dėl padidėjusių paskolų vertės sumažėjimo išlaidų. 2020 m. pirmąjį pusmetį bankų sektorius uždirbo 127,9 mln. Eur pelno – 51,1 mln. Eur (28,6 %) mažiau negu per tą patį laikotarpį 2019 m. Pelningai 2020 m. pirmąjį pusmetį baigė 10 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 65 . Tarp nuostolingų dalyvių dominavo besireorganizuojantys, veiklą pradedantys ar nutraukiantys dalyviai. Rinkoje seniai veikiantys ir didelių pokyčių nepatiriantys bankai dirbo pelningai, nors daugelio jų pelnas, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, mažėjo.

Vertinant bankų pelningumą, neigiamą koronaviruso protrūkio ir karantino įtaką bankai labiausiai pajuto per išlaidas, nes reikšmingai didėjo paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Taip pat augo ir administracinės išlaidos, o veiklos pajamos didėjo (5,2 %). Tačiau augimą lėmė tik didėjusios grynosios palūkanų pajamos, o grynosios paslaugų ir komisinių bei prekybinės veiklos pajamos smuko. Vis dėlto būtent grynosios palūkanų pajamos dominuoja bankų pajamų struktūroje (64 % veiklos pajamų), ir jų augimas leido bankams padidinti veiklos pajamas. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sudarė 25,9, prekybinės veiklos pajamos – 4 proc. veiklos pajamų.

Grynosios palūkanų pajamos tebeaugo, tačiau tebesant dabartinėms paskolų portfelio mažėjimo tendencijoms, taip pat indėlių augimo tendencijoms, bankai netrukus turės susitaikyti su mažėjančiomis grynosiomis palūkanų pajamomis. Pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankų grynosios palūkanų pajamos padidėjo 12,5 proc. ir sudarė 268,5 mln. Eur. Tačiau tokį augimą daugiausia lėmė pasikeitusi lyginamoji bazė. Viena, šiais metais veikia daugiau bankų: reikšmingesnę įtaką ypač daro 2 nauji rinkos dalyviai, kurie tęsia anksčiau egzistavusių ir į bankų statistiką nepatekusių lizingo bendrovių veiklą, todėl tik pradėję veiklą jau turi gana reikšmingus paskolų portfelius, kurie generuoja palūkanų pajamas. Antra, vienas rinkos dalyvis dėl grupės persitvarkymo buvo laikinai perėmęs kitų Baltijos šalių paskolų portfelius, dėl to generavo didesnes negu įprasta palūkanų pajamas. Trečia, nuo 2020 m. liepos 1 d. keitėsi palūkanų išlaidų traktavimo apibrėžimas: anksčiau išlaidos indėlių draudimui ir įmokos į pertvarkymo fondus būdavo priskiriamos prie palūkanų išlaidų, o nuo 2020 m. liepos 1 d. šios išlaidos yra išskiriamos atskirai ir nepatenka į palūkanų išlaidas. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, tokių išlaidų buvo 10,2 mln. Eur. Realiam grynųjų palūkanų pajamų augimui įvertinti galima pasitelkti keturių rinkos dalyvių, užimančių daugiau kaip 90 proc. rinkos, duomenis: pašalinus vienkartinius veiksnius, pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, šių bankų grynosios palūkanų pajamos išaugo vos 0,4 proc. Nors paskolų portfelis mažėjo, grynąsias palūkanų pajamas šiek tiek didino ir augęs skolos vertybinių popierių portfelis. Prie gero palūkanų pajamų surinkimo prisidėjo ir bankų suteikta paskolų dalies atidėjimo galimybė su laikinais sunkumais susiduriantiems skolininkams: esant galimybei laikinai nemokėti paskolos dalinių grąžinimų, skolininkai turi geresnes galimybes mokėti palūkanas.

Svarią įtaką bankų patiriamų palūkanų išlaidų didėjimui turi ryškėjanti tendencija, kad auga ne už finansinius įsipareigojimus (indėlius) mokamos palūkanų išlaidos, bet palūkanų išlaidos, mokamos už laikomas nuosavas lėšas kitose įstaigose. Iš viso bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 16,4 mln. Eur tokių išlaidų, o palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, jos padidėjo net 68,1 proc. Šios išlaidos auga dėl didėjančių bankų lėšų apimčių, laikomų Lietuvos banke ir kitose kredito įstaigose.

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos bankuose pastebimai smuko, ir šis smukimas sietinas su šalyje įvestu karantinu. 2020 m. pirmąjį pusmetį bankai uždirbo 108,4 mln. Eur grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų – 7,3 mln. Eur, arba 6,3 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu metu. Ypač ryškus tokių pajamų kritimas buvo stebėtas antrąjį ketvirtį, kurio didžiąją dalį Lietuvoje buvo įvestas karantinas. 2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčių, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos smuko 12,6 proc. Toks spartus grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų smukimas sietinas su tuo, kad dėl veiklos ribojimų karantino metu sumažėjo bendras šalies įmonių ir namų ūkių ekonominis ir socialinis aktyvumas, be to, didžiąją dalį karantino laikotarpio bankai buvo uždarę dalį savo klientų aptarnavimo skyrių, o veikiančiuose skyriuose dėl padidintų apsaugos priemonių taikymo buvo suteikiama mažesnė paslaugų apimtis. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad pasibaigus karantinui grynosios paslaugų ir komisinių pajamos iš dalies atkurtos.

Administracinės išlaidos išaugo 8,9 proc. ir sudarė 179,4 mln. Eur. Didžiąją dalį šio augimo lėmė ne padidėjusios personalo išlaidos, o kitos administracinės išlaidos. Kitos administracinės išlaidos išaugo 12,9 mln. Eur (18,8 %), o personalo išlaidos – 1,7 mln. Eur (1,8 %). Administracinių išlaidų augimą iš dalies lėmė jau minėtas palyginamosios bazės efektas: nauji rinkos dalyviai, ypač tie, kurie startinę poziciją pradeda tęsdami anksčiau veikusių finansų įstaigų veiklą, turi reikšmingą įtaką bankų sektoriaus administracinių išlaidų augimui šiais metais, nes nėra įtraukiami į palyginamuosius duomenis. 

Labiausiai bankų pelną mažinęs veiksnys – išaugusios paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. 2020 m. pirmąjį pusmetį bankai patyrė 38,1 mln. Eur tokių išlaidų – pernai per tą patį laikotarpį tokių išlaidų buvo vos 75 tūkst. Eur. Didesnes paskolų vertės sumažėjimo išlaidas bankai patyrė dėl pablogėjusių ekonomikos perspektyvų ir išaugusios skolininkų rizikos negrąžinti paskolų. Vis dėlto tikrieji bankų nuostoliai dėl paskolų kokybės pablogėjimo, susijusio su koronaviruso sukelta krize, materializuosis tik ateityje. Dėl didelės apimties atidėtų paskolų mokėjimų skolininkų galimybė grąžinti paskolą nėra aiški. Kurie konkrečiai skolininkai susidurs su sunkumais grąžindami paskolą, bus aišku tik antrąjį pusmetį ar kitų metų pradžioje, kai baigsis paskolų atidėjimo terminai.

Bankų pelningumo ir efektyvumo rodikliai gerokai smuktelėjo, tačiau ir toliau buvo gana aukšti. Nepaisant išaugusių administracinių išlaidų ir sumažėjusio pelno, Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumas vis dar yra palyginti didelis. Efektyvumo rodiklis, rodantis išlaidų ir pajamų santykį, 2020 m. liepos 1 d. sudarė 47,2 proc. – per metus padidėjo 1,1 proc. p. Turto grąža, 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, palyginti su laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 0,46 proc. p. (iki 0,8 %), nuosavybės grąža – 2,4 proc. p. (iki 10,9 %).

VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA

Per 2020 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bankas išnagrinėjo 27 vartotojų ir bankų ginčus. Tai sudarė 22 proc. visų Lietuvos banke išnagrinėtų ginčų. Šie rodikliai, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu (išnagrinėti 24 ginčai, arba 21 proc. visų ginčų) pakito nedaug.

Šių metų antrąjį ketvirtį 15 ginčų kilo dėl mokėjimo paslaugų: 14 iš jų (po 7) buvo susiję su mokėjimo sąskaitų sutarčių vykdymu ir mokėjimo kortelių naudojimu, 1 ginčas buvo susijęs su negrynųjų pinigų operacijomis. Dėl kreditavimo paslaugų kilo 7 vartotojų ir bankų ginčai (5 iš jų dėl su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutarčių), 3 – dėl investicinių paslaugų.

Analizuojamu laikotarpiu Lietuvos bankas priėmė 9 sprendimus dėl ginčo esmės: įvertinus vartotojų ir bankų pateiktus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius duomenis, buvo nustatyta, kad vartotojų reikalavimai yra nepagrįsti. Taikiais susitarimais baigėsi 5 vartotojų ir bankų ginčai (19 %): bankams patenkinus vartotojų reikalavimus arba šalims pasiekus kompromisinį sprendimą. Teisėkūros srityje pagrindiniai 2020 m. antrąjį ketvirtį vykę pakeitimai susiję mokėjimų sritimi.

Nuo 2020 m. balandžio 19 d. pradėtos taikyti 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/518 nuostatos, nustatančios mokėjimo paslaugų teikėjams naujus įsipareigojimus, susijusius su informacijos apie taikomą valiutos keitimo antkainį, apskaičiuojamą pagal ECB paskelbto pagrindinio užsienio valiutos ir euro keitimo kursą, atskleidimu mokėjimo paslaugų vartotojams, kuriems siūloma valiutos keitimo paslauga.

Lietuvos bankas parengė ir patvirtino poziciją dėl elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. Šia pozicija siekiama atkreipti Lietuvoje veikiančių bankų dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais jų sprendimai – atsisakymas atidaryti sąskaitą ir (arba) vienašališkai ją uždaryti, ir (arba) taikyti ribojimus ja naudotis, sukelia EPĮ ir MĮ neigiamas pasekmes ir riboja jų galimybes vykdyti licencijose nurodytą veiklą. Pozicijoje taip pat įtvirtinta nuostata, kad bankai EPĮ ir MĮ atžvilgiu privalo laikytis objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų, t. y. užtikrinti, kad sprendimai ir kiti banko veiksmai, susiję su sąskaitų atidarymu (ar uždarymu), būtų nešališki ir objektyvūs.