Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose augo

Tačiau kredito įstaigų suteiktos paskolos Lietuvos rezidentams mažėjo. Labiausiai smuko vartojimo kreditai, o būsto kreditų rinka beveik nepatiko.

rezidentu indeliaiNuotrauka: 1 Jei nenurodyta kitaip, statistikos pranešime pokyčiai per mėnesį eurais pateikiami kaip sandoriai, t. y. iš skirtumo tarp likučių ataskaitinio ir ankstesnio laikotarpių pabaigoje pašalinus perkainojimų dėl kainos ir valiutos kurso, paskolų nurašymo, taip pat perklasifikavimų įtaką. 2 Namų ūkių sektorių sudaro namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios ne pelno institucijos. 3 Finansų sektorių sudaro Lietuvos investiciniai fondai ir kiti finansiniai tarpininkai, taip pat draudimo bendrovės ir pensijų fondai. © Lietuvos bankas

Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose per mėnesį padidėjo1 404,7 mln., o per paskutinius 12 mėn. – 4,9 mlrd. Eur (iki 27,6 mlrd. Eur mėnesio pabaigoje). Ne finansų bendrovių ir namų ūkių2 indėliai per mėnesį išaugo atitinkamai 287,9 mln. ir 222,9 mln., o valdžios ir finansų3 sektorių jie sumažėjo atitinkamai 104,5 mln. ir 1,5 mln. Eur. Šių sektorių indėliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 7,7 mlrd., 16,1 mlrd., 3,1 mlrd. ir 722,1 mln. Eur (žr. 1 pav.);

Lietuvos ne finansų bendrovių ir namų ūkių vienadieniai indėliai kredito įstaigose per mėnesį padidėjo atitinkamai 307,0 mln. ir 232,4 mln. – iki atitinkamai 7,4 mlrd. ir 12,3 mlrd. Eur;

kredito įstaigų paskolos Lietuvos rezidentams per mėnesį sumažėjo 41,3 mln., o per paskutinius penkis mėn. – 545,4 mln. Eur (iki 19,9 mlrd. Eur mėnesio pabaigoje). Paskolos Lietuvos ne finansų bendrovėms ir valdžios sektoriui sumenko atitinkamai 101,4 mln. ir 0,8 mln., o paskolos namų ūkiams ir finansų sektoriui padidėjo atitinkamai 59,9 mln. ir 1,0 mln. Eur. Mėnesio pabaigoje paskolos šiems sektoriams sudarė atitinkamai 7,8 mlrd., 331,3 mln., 10,8 mlrd. ir 1,0 mlrd. Eur (žr. 2 pav.);

kredito įstaigų paskolos Lietuvos namų ūkiams būstui įsigyti ir kitiems tikslams padidėjo atitinkamai 56,1 mln. ir 4,5 mln., o paskolos vartojimui sumažėjo 0,8 mln. – iki atitinkamai 8,8 mlrd., 1,2 mlrd. ir 742,7 mln. Eur (žr. 3 pav.);

kredito įstaigų paskolų namų ūkiams naujų susitarimų4 palūkanų normos5 per mėnesį sumažėjo 0,10 proc. p. – iki 3,76 proc. Paskolų vartojimui ir būstui įsigyti palūkanų normos sumažėjo atitinkamai 0,04 ir 0,01, o paskolų kitiems tikslams jos padidėjo 0,78 proc. p. Šių paskolų palūkanų normos liepos mėn. sudarė atitinkamai 8,89, 2,40 ir 5,52 proc. (žr. 4 pav.).
202007 PFI Pav 4Nuotrauka: Paskolų namų ūkiams naujų susitarimų palūkanų normos (procentai per metus), © Lietuvos Bankas
Išsamius duomenis apie PFĮ palūkanų normas galima rasti Lietuvos banko interneto svetainės Pinigų finansų įstaigų paskolų ir indėlių palūkanų normų statistikos skiltyje.

1 Jei nenurodyta kitaip, statistikos pranešime pokyčiai per mėnesį eurais pateikiami kaip sandoriai, t. y. iš skirtumo tarp likučių ataskaitinio ir ankstesnio laikotarpių pabaigoje pašalinus perkainojimų dėl kainos ir valiutos kurso, paskolų nurašymo, taip pat perklasifikavimų įtaką.

2 Namų ūkių sektorių sudaro namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios ne pelno institucijos.

3 Finansų sektorių sudaro Lietuvos investiciniai fondai ir kiti finansiniai tarpininkai, taip pat draudimo bendrovės ir pensijų fondai.

4 Nauji susitarimai apima finansines sutartis, kuriose pirmą kartą nustatoma paskolos palūkanų norma, ir esamų paskolų sutarčių sąlygų persvarstymą. Nauji paskolų susitarimai neapima atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų lėšų pereikvojimo, kredito kortelės kredito.

5 Naujų susitarimų per ataskaitinį mėnesį svertinės palūkanų normos pateikiamos procentais per metus.

Top