EP patvirtino naują reglamentą skolinimui koronaviruso padariniams sumažinti

Lietuvos bankas išplatino kapitalo reikalavimų ir kitas nuostatas, kuriomins nustatytos paramos priemonės COVID-19 poveikiui sumažinti.

euro laivelis0ilgasAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Naujasis reglamentas įsigalioja iš karto po jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje (artimiausiomis dienomis) ir, be visų kitų, apima tokius pagrindinius klausimus:

  • siekiant sušvelninti dėl COVID-19 pandemijos galimo reikšmingo specialiųjų atidėjinių poreikio išaugimo įtaką įstaigų gebėjimui skolinti, 9 tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto (TFAS) pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas pratęsiamas dvejiems metams;
  • mažinant didelį neigiamą centrinės valdžios skolos rinkų kintamumo poveikį įstaigų reguliuojamajam kapitalui ir jų pajėgumui skolinti klientams, COVID-19 pandemijos laikotarpiu atkuriamas laikinas prudencinis filtras, kuris sušvelnintų tą pernelyg didelio kintamumo poveikį;
  • COVID-19 pandemijos sąlygomis suderintas neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos nacionalinių vyriausybių ar kitų viešųjų subjektų garantijos, ir neveiksnių pozicijų, kurioms suteiktos oficialių eksporto kredito agentūrų garantijos, minimalus padengimo lygis. Numatytas laikinas išplėtimas, kad palankiau būtų traktuojamos neveiksnios pozicijos ne tik su eksporto kredito agentūrų garantijomis, bet ir tuo atveju, kai garantijos suteiktos valstybės ar kitų viešųjų subjektų;
  • skatinant įstaigų skolinimą namų ūkiams ir įmonėms, COVID-19 pandemijos aplinkybėmis teisė pasinaudoti diskrecija laikinai neįtraukti tam tikrų centrinio banko pozicijų į bendrą pozicijų matą, apskaičiuojant sverto rodiklį, leidžiama anksčiau nei nuo 2021 m. birželio 28 d., kaip buvo nustatyta KRR II;
  • atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto sprendimą „Bazelis III“ baigiamąją pokrizinio laikotarpio reformą (angl. Basel III: Finalising post-crisis reforms) atidėti metams (perkeliant įgyvendinimo terminą iš 2022 m. sausio 1 d. į 2023 m. sausio 1 d.), sverto rezervo, kuris aktualus pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (angl. global systemically important institutions, G-SII) ir kurį taikyti pagal KRR II buvo numatyta nuo 2022 m. sausio 1 d., taikymo pradžia taip pat atidėta metams;
  • siekiant sušvelninti pandemijos poveikį, pagal KRR II numatyto lengvatinio traktavimo paskoloms, kurias pensininkams ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai įstaigai, taikymo data yra paankstinta: įstaigos gali pasinaudoti šia palankesne tvarka dar nesibaigus COVID-19 pandemijai, o ne nuo 2021 m. birželio 28 d. (kaip buvo numatyta pagal KRR II);
  • siekiant sumažinti neigiamus pandemijos padarinius skatinant mažųjų ir vidutinių įmonių bei infrastruktūros projektų finansavimą, pagal KRR II numatyto mažųjų ir vidutinių įmonių pozicijų, atitinkančių tam tikrus kriterijus, ir su infrastruktūros projektų finansavimu susijusių, tam tikras sąlygas atitinkančių pozicijų lengvatinio traktavimo taikymo data COVID-19 pandemijos sąlygomis yra paankstinta: įstaigos gali šią palankesnę tvarką pradėti taikyti dar nesibaigus COVID-19 pandemijai, o ne nuo 2021 m. birželio 28 d. (kaip buvo numatyta pagal KRR II);
  • atsižvelgiant į tai, kad dėl viešųjų priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, paspartėjo naudojimosi skaitmeninėmis paslaugomis tempas, prudencinės tvarkos, taikomos tam tikrai programinei įrangai kaip turtui, kuri iš dalies buvo pakeista KRR II įtvirtintomis nuostatomis, siekiant paremti perėjimą prie labiau skaitmenizuoto bankų sektoriaus, taikymo data yra paankstinta: pakeitimai įsigalios kartu su Europos bankininkystės institucijos (EBI) atitinkamų techninių reguliavimo standartų (TRS), kuriais nustatoma programinės įrangos turto atskaitymo iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo apimtis ir programinės įrangos rizikos svorio skaičiavimas, įsigaliojimu, o ne per 12 mėn. nuo šių EBI TRS įsigaliojimo;
  • siekiant remti kovos su COVID-19 pandemijos padariniais priemones, kai kuriose valstybėse gali prireikti viešojo finansavimo išleidžiant vyriausybės obligacijas, išreikštas kitos valstybės narės nacionaline valiuta. Siekiant išvengti nereikalingų suvaržymų įstaigoms, investuojančioms į tokias obligacijas, naujaisiais pakeitimais iš naujo nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, skirtos centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms kitos valstybės narės nacionaline valiuta, ir pratęsiamas pereinamasis laikotarpis, susijęs su didelių pozicijų ribomis;
  • švelninant per COVID-19 pandemiją reikšmingai išaugusio rinkos kintamumo neigiamą poveikį, rinkos rizikos kapitalo reikalavimų apskaičiavimui taikant vidaus modelius, suteikiamas papildomas lankstumas grįžtamojo patikrinimo reikalavimo vykdymui: pagal naują prudencinę tvarką, apskaičiuojant vidaus modeliuose naudojamo daugiklio dydį, laikinai leidžiama neįtraukti per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. užfiksuotų grįžtamojo patikrinimo nukrypimų, jeigu jie atsirado ne dėl vidaus modelių trūkumų;
  • EBI, Europos Centriniam Bankui ir kitoms kompetentingoms institucijoms paskelbus rekomendacijas įstaigoms COVID-19 pandemijos metu sustabdyti dividendų, kintamojo atlygio mokėjimus ir akcijų atpirkimus, kompetentingos institucijos skatinamos užtikrinti nuoseklų tokių rekomendacijų laikymąsi ir visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais, įskaitant, kai taikytina, įgaliojimus nustatyti įstaigoms privalomus paskirstomų sumų arba kintamojo atlygio apribojimus. 

Šios ir kitos prudencinės priemonės, įtvirtintos naujais pakeitimais, taikomos laikinai ir išskirtinai COVID-19 pandemijos neigiamam poveikiui sumažinti.
 

Top