Nors apie akcijų biržas mes galime girdėti labai daug ir dažnai, tai tikrai nereiškia, kad kiekvienas apie jas žino pakankamai. Iki šiol vis dar daugybė žmonių niekuomet nėra išbandę prekybos akcijų biržose ir neturi įsigiję jokių akcijų. Todėl jei jūs manėte, kad visa tai yra labai neįdomu, pateiksime jums gausybę įdomių akcijų biržos faktų ir statistikos.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Įdomi statistika

1. Apytiksliai 10% šeimų JAV turi įsigiję tarptautinių kompanijų akcijų.

Tai rodo, kad žmonės ima vis labiau atsigręžti į tai, kas yra vadinama investavimu. Tiesą sakant, per pastaruosius kelerius metus JAV akcijų biržų statistika parodė, kad amerikiečių šeimos ima vis labiau diversifikuoti savo investicinius portfelius. Tai taip pat liudija, kad žmonės domisi investavimo galimybėmis, galvoja apie savo finansinę ateitį, nori pasiekti finansinę nepriklausomybę ir supranta, kas yra rizikos mažinimas investavimo procese. Be to, yra labai akivaizdus JAV šeimų investavimo į akcijas padidėjimas nuo pasaulinės ekonominės krizės, kuri įvyko 2008 m. Trumpiau tariant, žmonės pasimoko iš istorijos ir ima priimti atitinkamus finansinius sprendimus, kurie jiems gali padėti apsisaugoti nuo didesnių finansinių praradimų ir sunkumų, kuriuos sukelia ekonominės krizės – neretai užklumpančios visiškai netikėtai. Žinoma, didėjantis žmonių, kurie investuoja į akcijas, skaičius taip pat yra nulemtas ir gerėjančios šalių ekonominės situacijos.

2. Akcijų biržoje 5% - 10% vertės kritimams atsistatyti prireikia apytiksliai mėnesio.

Žvelgiant į istorinius akcijų biržų pokyčių duomenis matyti, kad įprastiniams (dažniausiai pasitaikantiems) akcijų biržų vertės kritimams atsistatyti prireikia pakankamai trumpo laiko tarpo. Trumpiau tariant, jei kritimas būna nuo penkių iki dešimties procentų, atsistatoma per apytiksliai vieną mėnesį. Tuo tarpu, jei kritimas siekia 10-20%, atsistatyti prireikia vidutiniškai keturių mėnesių. Jei akcijų vertės kritimas būna 20-40% - 15 mėn. Tačiau istoriniai duomenys rodo, kad patys didžiausi akcijų biržų kritimai buvo daugiau nei 40% ir jie truko apytiksliai 22 mėn. Tuomet atsistatyti prireikė net 58 mėn., o tai reiškia, kad jie buvo tapę tiesiog katastrofiškais.

3. Vidutiniškai akcijų biržos korekcijos įvyksta kartą per du metus.

Akcijų biržos korekcija yra kritimas tarp 10 ir 19%. Tokie kritimai yra labai reikšmingi, tačiau dar ne tokie, kad prasidėtų „meškų“ rinka. Amžiaus pradžioje tokios korekcijos vykdavo apytiksliai vieną kartą per metus. Tačiau situacija pasikeitė po Antrojo pasaulinio karo ir akcijų biržos korekcijos tapo retesnės (ne tokios dažnos).

Pavyzdžiui, nuo 1980 m. pradžioje S&P 500 įvyko 13 korekcijų. Vidutiniškai tokios korekcijos trunka 54 dienas, su 13,5% kritimu akcijų biržose. Per minėtą laikotarpį tik tris kartus kritimas buvo didesnis nei 20%.

4. Daugiau nei 80% akcijų rinkos dabar yra automatizuota.

Automatizacija ir skaitmenizacija šiandien užima vis svarbesnį vaidmenį daugelyje rinkų – ir akcijų rinka nėra išimtis. Be to, nereikėtų pamišti kompiuterinio mokymosi algoritmų ir dirbtinio intelekto. Tai šiomis dienomis yra labai svarbi prekybos akcijomis dalis. Būtent todėl JAV iki šiol didžioji dauguma sandorių akcijų biržoje yra atliekamos ne žmonių, o kompiuterių. Kompiuteriai pasitelkia technologiškai pažangius matematinius modelius, tokiu būdu priimant labai greitus sprendimus ir atliekant žaibiškus internetinius sandorius akcijų biržose. O tai reiškia, kad tai sukuria palankesnę aplinką investavimui į akcijas trumpuoju laikotarpiu, kuomet sandoriai yra atliekami kasdien. Be abejo, tai investuotojams suteikia labai reikšmingą pranašumą ir gerokai didesnes galimybes. Ką jau kalbėti apie tai, jog tokių technologiškai pažangių sprendimų pagalba yra labai sumažinama klaidų tikimybė.