10 stebinančių faktų apie pinigus

Kiekvienas pinigus naudojame kiekvieną dieną, tačiau pakankamai retai pagalvojame, kokia istorija už jų slypi. Ir tai neabejotinai yra labai įdomi informacija, kuri gali padėti mums praplėsti akiratį ir į pinigus bei finansus pažvelgti plačiau.

usd ir eurAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pavyzdžiui, ar žinojote, kad JAV pinigai pradėti gaminti nuo 1792 m. ir pirmieji šioje šalyje gaminti pinigai buvo monetų pavidalu? Ankstyvosios monetos buvo gaminamos iš brangiųjų metalų ir turėjo tikrą vertę. Ir tik nuo 1862 m. Pilietinio karo metu JAV Iždo departamentas pradėjo gaminti popierinius banknotus (kurie iš tikrųjų yra ne popierius – 75% yra medvilnė, o 25% yra linas). Tokie banknotai buvo pradėti gaminti todėl, kad ėmė trūkti monetų. Kadangi monetos buvo pagamintos ir vertingų brangiųjų metalų ir turėjo didelę vertę, amerikiečiai pradėjo jas laikyti ir saugoti, baimindamiesi sunkumų, kuriuos sukėlė karas. Ar šis istorinis faktas jus sudomino? Jei taip, jų turime ir daugiau, todėl pateikiame jums nemažai įdomios istorinės informacijos, kuri praturtins jūsų žinias.

Dolerio kupiūrai prireikia 18 mėn., kol ji susidėvi

Dolerio kupiūra yra labiausiai JAV cirkuliuojanti kupiūrą iš visų. Vieno dolerio kupiūros kiekis sudaro net 48% visų JAV atspausdinamų popierinių kupiūrų. Skaičiuojama, kad dolerio kupiūrai dažniausiai prireikia 18 mėnesių, kol ji susidėvi.

2010 m. JAV „Mint“ pagamino apytiksliai 1 856 000 000 vieno dolerio kupiūrų. Jei jūs turėtumėte vieną milijoną tokių kupiūrų, jos svertų net 925,7 kg. Tuo tarpu, jei bandytume sverti milijoną dvidešimties USD banknotų, jie svertų tik 9,25 kg.

Monetų briaunos apsaugo nuo padirbinėjimo

Šiandien monetas žmonės naudoja vis rečiau, tačiau anuomet tai buvo vienas iš pagrindinių apmokėjimo už prekes ar paslaugas būdų. O tai reiškia, kad monetos turi neabejotinai labai turtingą istoriją. Ar kada nors pagalvojote, kodėl monetos turi briaunas? Žinoma, kada dauguma apie tai niekuomet nesusimąstė. Ir tai yra visiškai natūralu. Tačiau visgi yra įdomu sužinoti viso to priežastį. Taigi, monetų briaunos buvo sukurtos tam, kad būtų galima apsisaugoti nuo monetų padirbinėjimo. Ir taip, jūs supratote visiškai teisingai – net ir ankstyvaisiais laikais buvo nusikaltėlių, kurie bandydavo padirbinėti pinigus.

Be abejo, anuometinis monetų padirbinėjimas skyrėsi nuo dabartinio pinigų padirbinėjimo. Kadangi anksčiau monetos būdavo gaminamos iš aukso ir sidabro, pati moneta būdavo verta tiek, kiek ir auksas bei sidabras. Taigi, nusikaltėliams atsirasdavo galimybė dalį monetų tiesiog nuskusti. Taigi, kai monetų kraštai būdavo nuskutami, jie dalį brangiųjų metalų pasilikdavo sau. Tuo tarpu pati moneta atrodydavo beveik nepakitusi, todėl būdavo labai sudėtinga pastebėti, jog iš tikrųjų moneta nebebūdavo verta tiek, kiek turėdavo būti verta. Todėl galiausiai monetos imtos gaminti su briaunomis, kad nusikaltėliai nebegalėtų sumažinti monetų vertės.

Pirmoji moteris, pasirodžiusi ant JAV monetų, nebuvo amerikietė

Ant JAV kaldinamų monetų buvo pasirodžiusios ir kelios moterys. Pati pirmoji iš tikrųjų nebuvo amerikietė – ji buvo Ispanijos karalienė. Tai buvo proginė moneta. Ispanijos karalienė Izabela ant jos atsidūrė 1893 m.

Tuo tarpu pirmoji šalies ponia Martha Washington buvo pirmoji moteris, kuri atsidūrė ant cirkuliuojančių popierinių banknotų. Ji buvo atspausdinta ant 1 USD sidabro sertifikato 1886 m. ir 1891 m. Nuo to laiko ant cirkuliuojančių pinigų pasirodė tik Sacagawea, Susan B. Anthony ir Helen Keller.

Gyviems prezidentams negalima atsidurti ant monetų

Vieno cento dolerio monetos buvo pirmosios, kurias pradėjo gaminti JAV ir jos neabejotinai cirkuliuoja labai ilgą laiką, t.y. nuo pat 1792 m. Tuo metu jos buvo pagamintos vien tik iš vario. Prezidentas Linkolnas ant vieno cento monetos pasirodė 1909 m.

Modernios vieno cento monetos yra gaminamos iš vario, cinko ir nikelio. 2011 m. buvo pagaminta 4 938 540 vieno cento monetų. Dabartinis monetos dizainas iki šiol yra toks pats – ant jos vis dar yra prezidentas Linkolnas, tačiau kita monetos pusė bėgant laikui keitėsi ne vieną kartą.

Amerikos revoliucijos metais buvo išleisti įstatymai, kuriuos numatyta, kad joks gyvas prezidentas negali atsidurti ant monetų. Toks įstatymas buvo priimtas tam, kad būtų užtikrinta, jog JAV neatrodytų kaip monarchija, kuomet gyvi karaliai būdavo iškaldinami ant monetų.

Bendžaminas Franklinas yra vienintelis ne prezidentas, pasirodęs ant kupiūros

Iš tikrųjų JAV Vyriausybė niekuomet nebuvo išleidusi vieno milijono USD kupiūros – skirtingai nei yra kalbama. Didžiausios vertės kupiūra buvo 100 000 USD 1934 m. aukso sertifikatas. Be to, ši kupiūra niekuomet nebuvo naudojama JAV piliečių. Ji buvo pasitelkiama tik bankiniuose pervedimuose. Ant šio banknoto buvo prezidento Woodrow Wilson atvaizdas.

Šiandien didžiausio nominalo cirkuliuojanti USD kupiūra JAV yra 100 USD banknotas. Be to, įdomu tai, kad būtent 100 USD kupiūra yra vienintelė ant kurios nėra pavaizduotas Amerikos prezidentas. Įdomu, kas yra matoma ant šios kupiūros? Atsakymas yra Bendžaminas Franklinas.

Labiausiai padirbinėjama kupiūra JAV yra 20 USD banknotas

Ar žinojote, kad ankstyvaisiais laikais Amerikoje už pinigų padirbinėjimą būdavo baudžiama mirtimi? Bendžaminas Franklinas, kuris taip pat kurį laiką spausdino pinigus, ant savo spausdinamų pinigų buvo parašęs, jog už padirbinėjimą gresia mirtis. Tiek anuomet, tiek ir dabar pinigų padirbinėjimas yra pripažįstamas labai didele grėsme kiekvienos šalies ekonomikai ir jos stabilumui.

Anuomet, dar prieš atsirandant JAV „Mint“, daugelis kolonijų Amerikoje spausdindavo savo pačių pinigus. Deja, bet didelė dalis pinigų, kurie cirkuliavo ekonomikoje, būdavo padirbti. Todėl JAV Vyriausybė, siekdama tam užkirsti kelią, įkūrė „Mint“ ir „Slaptąjį tarnybą“.

Šiandien labiausiai padirbinėjama kupiūra Jungtinėse Amerikos Valstijose yra 20 USD kupiūra. Antrąją vietą užima 100 USD banknotas. Tuo tarpu, jei pažvelgtume į užsienio šalis, 100 USD kupiūra būtų plagijuojama dažniausiai. Kasmet yra padirbami dešimtys milijonų USD banknotų, todėl tai neabejotinai daro labai didelį neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Žinoma, padirbinėjami ne tik banknotai, tačiau ir monetos. Tačiau pastaruoju atveju dažniausiai yra padirbinėjamos tos monetos, kuriomis bandoma imituoti labai retas ir labai vertingas monetas.

Dolerio kupiūros yra labai „purvinos“

Tiesą sakant, mažai kas susimąsto apie tai, jog popieriniai pinigai ir monetos yra labai purvinos ir nešvarios. Tačiau jei jūs bent kartą pabandytumėte pagalvoti apie monetos ar kupiūros „kelionę“, akimirksniu pasijustumėte labai prastai. Pinigai pakliūva į daugybės žmonių rankas ir pabuvoja pačiose keisčiausiose ir kartais labai nešvariose vietose. Ir visą tai patvirtina atlikti tyrimai. Kuo senesnė yra kupiūra, tuo ji yra nešvaresnė. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad ant banknotų būna ir salmonelių bei E.coli. Tuo tarpu banknotai, kurie yra pagaminti daugiausiai iš medvilnės, pasižymi didžiausiu bakterijų kiekiu.

Australijoje veikiantis „Ballarat“ universitetas atlikto tyrimą, kurio metu tyrė 1200 banknotų iš skirtingų pasaulio šalių. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad JAV švariausi USD banknotai turėjo apytiksliai 20 skirtingų bakterijų (tai buvo besiformuojančios kolonijos). Tuo tarpu pačios purviniausios kupiūros turėjo net 25 000 bakterijų. Todėl tereikia įsivaizduoti, kiek daug ligų ir bakterijų gali pernešti vos vienas banknotas. Žinoma, didžioji dalis tokių bakterijų yra nepavojingos žmogui, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ant popierinių pinigų pateks bakterija, kuri sukels rimtų sveikatos negalavimų. Būtent todėl visuomet yra patariama savo rankose palaikius popierinius pinigus arba monetas, jas labai gerai nusiplauti.

Pinigų „gyvavimo laikas“

Ar kada pagalvojote, kiek laiko „gyvuoja“ popieriniai pinigai? Ir iš tikrųjų – kiekviena kupiūra turi savo „amžių“, kurį „nugyvena“. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 10 USD kupiūros gyvavimo laikas yra apytiksliai 4,5 metai. Tuo tarpu ilgiausiai „gyvenanti“ kupiūra JAV yra 100 USD banknotas – apytiksliai 15 metų. Kita vertus, visa tai yra pakankamai natūralu ir savaime suprantama. Kuo didesnio nominalo yra kupiūra, tuo rečiau ji yra naudojama ir tuo lėčiau susidėvi. Lygiai tą patį būtų galima pasakyti ir apie bet kurių kitų šalių valiutas. Jei palygintume 20 EUR kupiūrą su 500 EUR kupiūra, taip pat galėtume matyti labai akivaizdų ir reikšmingą skirtumą.

Pinigai yra spausdinami kasdien

Turbūt jau seniai žinote, kad pinigai yra spausdinami kasdien. Tačiau ar kada nors susimąstėte apie tai, kiek tonų rašalo prireikia jiems atspausdinti? Vien JAV kasdien naujoms popierinėms kupiūroms atspausdinti prireikia 9 tonų rašalo! Tai yra įspūdingas kiekis. Kita vertus, kiekvieną dieną JAV yra atspausdinama apytiksliai 26 mln. kupiūrų, kurių vertė yra vidutiniškai 974 mln. USD. Žinoma, ši suma yra dar įspūdingesnė nei jau minėtos 9 tonos rašalo.

Taigi, kiekviena kupiūra ir kiekviena moneta turi savo istoriją. Pinigai nukeliauja labai ilgą kelią, kol galiausiai patenka į mūsų rankas. Be to, nereikia pamiršti, kad įprastai pinigai mūsų rankas ir pinigines palieka taip pat greitai, kaip į ir jas atkeliavo. Tai reiškia, kad pinigų judėjimas yra nuolatinis ir nesustabdomas procesas. Ir visa tai yra būtina, jei norime, kad ekonomika gyvuotų. Tuo tarpu, jei ekonomika sustoja, pinigų judėjimas taip pat gerokai sulėtėja, o tuomet galime laukti didžiulės krizės. Tiesą sakant, tokią padėtį galime matyti ir šiandien – didžiulės pandemijos akivaizdoje.

Žinoma, skirtingos pasaulio šalys su tuo bando kovoti skirtingai. Tačiau akivaizdu, kad karantinas, kuris buvo įvestas ir taikomas didžiojoje dalyje pasaulio, reikšmingai neigiamai paveikė kiekvienos šalies ekonominę situaciją. O visų svarbiausia, kad ekonominė krizė tokiomis sąlygomis kyla ne dėl neteisingų finansinių sprendimų ar pernelyg greito finansų išeikvojimo, tačiau dėl gyventojų judėjimo ir verslo sektoriaus suvaržymo. Jei gyventojai negali judėti, o didelė dalis verslo negali vykdyti savo komercinės veiklos, tuomet susiduriama su ekonomikos stagnacija, didžiuliu nedarbu ir vartojimo sumažėjimu. Taigi, su kiekviena nauja diena tokiomis sąlygomis šalys grimzta į vis didesnę krizę. Būtent todėl kai kurie ekonomistai jau dabar kalba, kad pasaulinė ekonominė krizė šiemet yra tiesiog neišvengiama ir tik laikas parodys, kaip su visu tuo pajėgs susitvarkyti skirtingos pasaulio šalys.

Visi šie pateikti faktai rodo, kad pinigai kiekvieno žmogaus gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį, todėl visuomet yra svarbu domėtis asmeninių finansų valdymu, ekonomika, neleisti, kad paskolos sukeltų asmeninių finansinių sunkumų, formuoti nenumatytiems atvejams skirtą biudžetą, kontroliuoti savo išlaidas ir plėsti akiratį, tokiu būdu užtikrinant stabilesnį finansinį rytojų.

Top