65 proc. gyventojų naudojasi bekontakčio atsiskaitymo funkcija

Pernai tokių žmonių buvo vos 50%, padaugėjo ne tik bekontakčiais atsiskaitymais savo kredito ir debeto kortelėse naudojančių žmonių skaičius, bet ir besinaudojančių kitomis technologijomis - mokėjimu internetu, programėlėmis ir kitais inovatyviais būdais.

bekontaktis

Naudojimosi technologinėmis naujovėmis apimtis atliekant mokėjimus 2019 m. gerokai išaugo. Mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2018 m. tokių buvo tik pusė. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, mano 79 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę. Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 41 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2018 m. – 34 %). Nuo 13 iki 23 proc. padidėjo vartotojų, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti (siųsti), dalis. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 8 proc. respondentų.

„Nieko stebėtino, kad aktyviausiai inovatyviais mokėjimo būdais naudojasi jaunimas. Tačiau išmanūs mokėjimo būdai yra patrauklūs ir vyresniems gyventojams. Pavyzdžiui, mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams siųsti naudojosi 38 proc. turinčių sąskaitą 18–29 metų amžiaus gyventojų, beveik trečdalis 30–49 metų ir apie ketvirtadalis 50–59 metų sąskaitą turinčių vartotojų. Vis daugiau paslaugų keliantis į mobiliuosius įrenginius, visuomenės, kuri naudosis mobiliaisiais mokėjimais, dalis turėtų sparčiai didėti“, – sako Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

Galimybė bet kuriuo metu per kelias sekundes pervesti lėšas išmaniuoju telefonu kitam asmeniui net ir tuo atveju, kai jis turi sąskaitą pas kitą paslaugų teikėją, atrodo patraukli ir reikalinga 8 iš 10 respondentų. Be to, didesnė dalis respondentų, turinčių mokėjimo kortelę, nurodė, kad pirmenybę jie teikia atsiskaitymui mokėjimo kortele, o ne gryniesiems pinigams (atitinkamai 65 % ir 18 %). 

„Nepaisant to, gryniesiems pinigams tenka reikšminga rinkos dalis atsiskaitant prekybos vietose. Apklausos duomenimis, atsiskaitymui grynaisiais pinigais prekybos vietose pirmenybę dažniau teikia vyresnio amžiaus, dažniau kaimo vietovėse gyvenantys asmenys, kurie nemoka kortele, mažai naudojasi arba visiškai nesinaudoja internetine bankininkyste, moka įmokas grynaisiais pinigais. Jiems yra ypač svarbu lengvai pasiimti grynųjų pinigų. Svarbu suprasti šių žmonių poreikius ir padėti jiems priimtinu tempu prisitaikyti prie kintančių mokėjimo paslaugų“, – teigia Tomas Karpavičius.

Dieną prieš apklausą 34 proc. apklaustųjų prekybos vietose mokėjo tik grynaisiais pinigais, 30 proc. – grynaisiais ir mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu), o 16 proc. – tik mokėjimo kortele (išmaniuoju telefonu). 2019 m. 88 proc. Lietuvos gyventojų turėjo atidarytą mokėjimo sąskaitą pas Lietuvos ar užsienio mokėjimo paslaugų teikėją. Internetine bankininkyste naudojosi 86 proc. turinčių sąskaitą respondentų, 95 proc. jų turėjo ir mokėjimo kortelę, tai – 84 proc. visų gyventojų. 

Top