Pranešimai spaudai

Dėka augančio žmonių finansinio sąmoningumo sparčiai populiarėja alternatyvios pinigų pervedimo platformos. Jų populiarumas pirmiausia atsirado tarp užsienyje dirbančių žmonių, kurie siunčia pinigus gimtinėje likusiems artimiesiems ar moka mokesčius. Paskutiniais metais ženkliai auga ir juridinių asmenų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, ratas. Vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip nepermokėti bankams ir renkasi pervedimus atlikti naudojantis pinigų pervedimo platformomis. Tokios platformos Lietuvoje yra neįtin seniai atsiradusi naujovė, tačiau savo inciatyvumu ir akivaizdžia nauda jos pritraukia vis daugiau vartotojų.

Medicinos banko rezultatai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų laikotarpiu - grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos augo 51 proc. iki 3,7 mln. eurų, prekybos užsienio valiuta pajamos išaugo 26 proc. iki 3,5 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos padidėjo 16 proc. iki 5,5 mln. eurų.

Lietuvos bankas skelbia viešąją konsultaciją – esamų ir būsimų finansų rinkos dalyvių klausia, kaip jie įsivaizduoja atvirosios bankininkystės plėtrą mūsų šalyje, kokių duomenų reikia mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms, kad gyventojai ir verslas gautų daugiau išmaniųjų finansinių paslaugų.

Vitrinose mirgant ne tik kalėdinėms lemputėms, bet ir akcijoms ar specialiems pasiūlymams, dažnas paklausia savęs, kaip geriau įsigyti didesnį pirkinį – mėnesį kitą taupyti ar pasiskolinti. Kaip atskleidžia specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, skolintis rimtam pirkiniui, užuot taupęs, ketintų beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Tačiau paskolos motyvus lemia ne tik finansinė padėtis, bet ir kartų skirtumai ar antros pusės norai.

Lietuvos savivaldybės ir asociacijos netrukus pradės įgyvendinti projektus, kuriais bus didinamas šalies kultūros ir gamtos paveldo lankomumas. Šiam tikslui Ūkio ministerija skyrė 3,67 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų e. rinkodaros projektams įgyvendinti pagal priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

Beveik kas antras smulkaus verslo atstovas Lietuvoje skundžiasi negalintis prekių ar paslaugų iš tiekėjų įsigyti su mokėjimo atidėjimu, todėl stringa jų įmonių veikla. Tiekėjai tvirtina, kad tokią galimybę gali suteikti tik sėkmingai bent kelerius metus veikiančioms bendrovėms, nes rizika, kad jaunesnės įmonės vėluos atsiskaityti yra didelė, o skolos išieškojimo procesai atima daug laiko ir žmogiškųjų resursų.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) ir sutelktinio finansavimo platformos „FinBee Verslui“ atstovai pasirašė sutartį, pagal kurią šalyje pradedama įgyvendinti nauja verslo paskolų sutelktinio finansavimo priemonė „Sutelktinės paskolos „Avietė“ (toliau – priemonė „Avietė“). Tai pirmoji Lietuvoje sutelktinių paskolų priemonė, kai valstybė tiesiogiai finansuos verslo poreikius kartu su kitais finansuotojais per alternatyvaus finansavimo platformas.

Lietuvos bankas atkreipia visų įmonių, leidžiančių ar ketinančių leisti obligacijas, dėmesį – jei obligacijos platinamos neprofesionaliesiems rinkos dalyviams (pavyzdžiui, gyventojams) ir įmonė perskolina iš obligacijų gautas lėšas, tokiai veiklai būtina kredito įstaigos licencija.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. „Swedbank“ duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų. Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Daugiabučių namų renovavimo projektais besirūpinanti „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA), artimiausiu metu sulauks šimtą milijonų eurų siekiančios paskolos. Šią sumą Vyriausybė planuoja perskolinti minėtai agentūrai, o lėšų bus siekiama pritraukti išplatinant obligacijų emisiją.