Didžioji dalis smukių ūkininkų valdomos technikos nėra itin moderni, todėl ne visada gali maksimaliai išdirbti žemę. Tai ypač pasijaučia tuomet, kai užklumpa nepalankios gamtos sąlygos, rinkų problemos, nepalankūs ar staiga pasikeitę įstatymai. Tokiems atvejams ūkinininkas priverstas plėstis ir atsinaujinti ir banko kreditas tampa būtinybe.

„Kaip žinia, pastaruosius kelerius metus ūkininkus kamuojančios klimato anomalijos, ypatingai alinanti sausra, atnešė didžiulius nuostolius ir apyvartinių lėšų stygių. Tai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl ūkininkams ar įvairioms žemės ūkio bendrovėms suteiktų paskolų kiekis nuo 2016 m. iki 2019 m. mūsų banke išaugo net 35 proc. Kitas aktyvesnio ūkininkų skolinimosi veiksnys taip pat susijęs su klimato išdaigomis. Matydami prastėjantį derlių nemažai trąšų, technikos ir sėklų tiekėjų pakėlė savo produktų kainas, taip padidindami ūkininkų sąnaudas ir priversdami juos svarstyti apie naujas paskolas“, – teigia Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

Jis pažymi, kad vidutinė žemės ūkio sektoriaus atstovams išduodamų paskolų suma Medicinos banke šiuo metu siekia apie 40 tūkst. eurų. O dažniausiai finansinės pagalbos kreipiasi maži, iki 200 hektarų sklypų valdantys ūkiai.

„Iš savo klientų žinome ne vieną istoriją, kai operatyviai suteiktas kreditas ūkininkui leido išgyventi sunkų periodą, atsitiesti, o vėliau su nauja jėga siekti verslo aukštumų ir tokiu būdu prisidėti prie gerovės kūrimo už didžiųjų miestų ribų“, – pastebi J. Ivaška.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkė dr. Daiva Šateikienė sako, kad laiku suteiktas kreditas gali ne tik padėti atsinaujinti, plėstis, bet ir išgelbėti verslą.

„Ūkininkavimas yra tokia sritis, kuri ypatingai priklauso nuo gamtos, oro sąlygų, todėl kiekvieni metai yra skirtingi, pilni netikėtumų ir iššūkių. Neretai nuo kritulių kiekio ir sezoniškumo priklauso ir žemės ūkio specializacija. Galimybė pasiskolinti ūkininkavimo pradžiai, plėtrai ar ūkio modernizavimui ūkininkams gali tapti puikia išeitimi. Žinoma, tai yra kiekvieno ūkininko individualus pasirinkimas, nes kiekvienas turi įsivertinti savo galimybes“, – sako dr. D. Šateikienė.

Ji sako pastebinti, kad vyresnės kartos ūkininkai vis dar žvelgia į kreditus atsargiai, tuo tarpu jaunesnės kartos ūkininkai skolinasi dažniau ir didesnėmis sumomis.

„Požiūris keičiasi pamažu, tačiau matau, kad jauni ūkininkai verslo be paskolos jau nebeįsivaizduoja, o štai vyresniems žmonėms kreditas dar asocijuojasi su skola ir našta, o ne pagalba verslui. Iš tikrųjų yra atvirkščiai, nes tai yra sprendimas, padedantis niekada nepritrūkti lėšų ir nepertraukti svarbių ūkio darbų“, – sako dr. D. Šateikienė.

Bendrame Medicinos banko verslo finansavimo portfelyje su žemės ūkiu susijusioms įmonėms ir ūkininkams tenkanti dalis vidutiniškai siekia 15-20 proc.

Daugiausia žemės ūkio paskirties paskolų banko išduodama Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, taip pat Kėdainių ir Lazdijų rajone.