Anot Šiaulių banko Kasdienės bankininkystės departamento vadovo Andriaus Kamarausko, dalis gyventojų dar neturi mokėjimo kortelių ir banko sąskaitų, nors pinigai jose yra saugesni.
Su kortele – ir saugiau, ir taupiau
„Jei pamesite grynuosius, jie bus prarasti. O jei pamesite kortelę, ją galėsite užblokuoti ir pinigai liks saugūs. Net jei kas nors pavogtų ar surastų pamestą kortelę ir ja pasinaudotų, žmogus labai nenukentėtų. Svarbiausia – laiku sureaguoti“, – sako A. Kamarauskas.
Iš gyventojų kartais galima išgirsti baimę, kad praradus kortelę su bekontakčiu atsiskaitymu, ja kas nors pasinaudos. Vis dėlto, retas žino apie tai, kad gyventojų pinigus bankas saugo. „Pranešus bankui apie prarastą kortelę yra atliekamas tyrimas ir, nustačius, kad mokėjimą atliko ne kortelės savininkas, lėšos yra grąžinamos“, – komentuoja A. Kamarauskas.
Jam antrina ir bankines sistemas kuriančios įmonių grupės „BankingLab“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Narimantas Bloznelis.
„Už grynųjų pinigų saugumą atsakingas pats žmogus. Tuo metu elektroninių pinigų ir skaitmeninių atsiskaitymų saugumu rūpinasi finansų institucijos ir technologijų kompanijos. O taisykles nustato rinkos reguliuotojai. Faktiškai, pagal esamą reguliavimą, kortelės arba elektroninės sąskaitos turėtojui prarasti pinigus tikimybė yra kur kas mažesnė. Žmogui belieka apsaugoti prisijungimo duomenis“, – sako bankinių sistemų žinovas.
Pasak jo, vagystės sausakimšame troleibuse ar autobuse, kuomet mobiliu apmokėjimo įrenginiu sukčius, simuliuodamas pirkimą, nuskenuotų bekontaktę kortelę, irgi yra mažai tikėtinos, nes, prieš prisijungiant prie atsiskaitymo sistemos ir gaunant elektroninių mokėjimų priėmimo įrenginį, asmuo arba įmonė turėtų užsiregistruoti kaip prekybininkas ir atlikti banko patikros procedūrą.
A. Kamarauskas priduria, kad kortelės kur kas patogesnis įrankis ir keliaujant. Be to, valiutų kursai, mokant kortele, yra palankesni. Štai, pavyzdžiui, keliaujant po kaimyninę Lenkiją, atsiskaityti kortele yra pigiau nei keisti grynuosius į vietinę valiutą.
„Visi gali patys atlikti nesudėtingą eksperimentą – išsikeisti 50 eurų į zlotus, nuvažiuoti į Lenkiją ir apsipirkti už tą pačią sumą mokant kortele. Pastaruoju atveju zlotų, o kartu ir pirkinių, greičiausiai išeis daugiau, nes keisti elektroninę valiutą yra pigiau“, – sako ekspertas.
Grynųjų kasmet mažėja
Lietuvos banko (LB) statistika rodo, kad grynųjų pinigų naudojimas šalyje jau keletą metų stabiliai mažėja. O per pandemiją tendencija atsiskaitymams rinktis mokėjimo korteles netgi paspartėjo.
LB kasmetinėje mokėjimų rinkos apžvalgoje taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais keitėsi Lietuvos gyventojų mokėjimo kortelių naudojimo tendencijos – jos pradėtos dažniau naudoti atsiskaitymams, o ne gryniesiems pinigams pasiimti. Be to, mažėjo grynųjų pinigų pasiėmimo operacijų skaičius, tačiau didėjo vidutinė išsigryninama ir atsiskaitymo kortele suma.
Dėl pandemijos, karantino ir kitų ribojimų augant el. prekybai, 2020 m. Lietuvoje du kartus padidėjo atsiskaitymų už el. prekybą operacijų skaičius bei vertė. O atsiskaitymų už el. prekybą mokėjimo kortelėmis skaičius 2021 metų pirmąjį pusmetį, lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 5 kartus.
Apie Šiaulių banką
1992 m. įsteigtas AB Šiaulių bankas – didžiausias lietuviško kapitalo bankas, stabiliai ir nuosekliai augantis finansinis partneris, ypatingą dėmesį skiriantis verslo finansavimo ir vartojimo finansavimo sprendimams. Šiaulių bankas klientus aptarnauja 37-iuose Lietuvos miestuose. Banko akcijos įtrauktos į NASDAQ biržos Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą.