„Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrinti „Sodros“ duomenys rodo, kad 2021 m. rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos pradžios. Tiek bendrai, tiek skaičiuojant vienam šalies vežėjui tenkantį skolos lygį. Tuo tarpu rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.

 Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Per metus, t.y. lyginant su 2020 m. rugsėju, bendra transporto bendrovių grupės skola „Sodrai“ išaugo dukart, vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei padidėjo dešimtadaliu, o vienai bendrovei tenkanti skola per metus išaugo 14,6 proc.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko nuomone, didelės įtakos sparčiam šalies vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ augimui turi valstybės suteiktos galimybės atidėti mokėjimus dėl koronaviruso pandemijos.

„Kol kas Lietuvos viešasis sektorius augina verslo įsiskolinimus, taip pat elgiasi ir „Sodra“. Galima sakyti, kad tai - nauja atsiskaitymų realybė. Tikrąjį vaizdą pamatysime, kai institucijos ims griežčiau elgtis su įsiskolinusiais – tai turėtų įvykti netrukus. Valstybinė mokesčių inspekcija yra paskelbusi, jog prie aktyvaus skolų išieškojimo sugrįš po spalio 31 d., o kada prie to sugrįš „Sodra“ kol kas nėra aišku. Jei „Sodra“ šį rudenį pradės griežčiau reaguoti į įmonių skolas, transporto bendrovių skola gali netgi mažėti dėl priverstinio skolų išieškojimo. Kitas klausimas – kaip tai paveiks verslą“, – sako S. Žilinskas.

Anot „Creditreform Lietuva“ vadovo, valstybės tolerancija verslo įsiskolinimams iš esmės atlieka verslo finansavimo funkciją, kuria naudojasi stambesnis verslas, turintis didelių apskaitos resursų.

„Buvusi galimybė be sąnaudų atidėti įsipareigojimų VMI ir „Sodrai“ vykdymą reiškia, kad atlaisvėja įmonių finansiniai rezervai, apyvartinis kapitalas. Šias lėšas galima panaudoti investuojant į verslo plėtrą. Pavyzdžiui, vienai stambiai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ šiuo metu siekia 100,826 tūkst. eurų, kai visame sektoriuje vienai bendrovei tenkanti skola - 4,5 tūkst. eurų. Gali būti, kad didesnės bendrovės, atidėdamos įsipareigojimų vykdymą, taip atlaisvina vidinį kapitalą ir jį investuoja į kitus verslo poreikius“, – teigia S. Žilinskas.

Anot „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pastaruoju metu įtakos vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ prieaugiui galėjo turėti ir pablogėjusi situacija išorės rinkose, nuo kurių stipriai priklauso jų finansų būklė.

„Lietuvos vežėjai yra itin priklausomi nuo eksporto ir, reikia pripažinti, kad rudenį situacija eksporto rinkose blogėjo. Europos Sąjungos regione šiuo metu matome akivaizdų pramonės optimizmo ir gamybos tempų lėtėjimą, nepamirškime ir politinių turbulencijų su Baltarusija ir Kinija. Pavyzdžiui, ES pramonei mažinant apsukas, atitinkamai mažėja ir prekių pervežimų poreikis – šie aspektai yra glaudžiai susiję“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

A. Izgorodino teigimu, tai, kad vežėjų verslo būklė blogėja, rodo ir Lietuvos statistikos departamento apklausos. Rugsėjį sausumos transporto bendrovių nuomonė apie dabartinę verslo padėtį stipriai pablogėjo ir per vieną mėnesį nukrito į 2021 m. balandžio lygį. Vežėjų nuomonė apie dabartinę verslo padėtį rugsėjo mėnesį blogėjo sparčiausiai nuo antrojo karantino pabaigos. Tai gali signalizuoti apie pablogėjusią užsakymų dinamiką, išaugusį vežėjų nerimą ir neapibrėžtumą.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, įtakos transporto įmonių įsiskolinimų augimui turi ir statistinė bazė – mažėjantis transporto licencijas turinčių bendrovių skaičius nuo pandemijos pradžios.  

„Statistika rodo, kad 2021 m. sausį iš prieš pandemiją buvusių 4 577 įmonių Lietuvoje bent vieną darbuotoją turėjo 4 435 bendrovės, turinčios transporto licencijas. Šių metų rugsėjį tokių įmonių skaičius susitraukė iki 4 357 - nuo šių metų pradžios nebeliko 78 bendrovių. Nuo 2021 m. pradžios ženkliai sumažėjo smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – jei šių metų sausį smulkių transporto bendrovių Lietuvoje buvo 2 684, rugsėjį jų liko 2 584“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, mažėjant transporto įmonių skaičiui, didėja ir vienam vežėjui tenkanti skola „Sodrai“. Pavyzdžiui, smulkių vežėjų grupėje vienai bendrovei tenkanti skola nuo 2021 m. pradžios išaugo 13 proc., – nuo 424 eurų sausį iki 479 eurų vienam vežėjui rugsėjį.

Jo nuomone, smulkių transporto bendrovių skaičiaus mažėjimui įtakos turi transporto verslo kraustymasis į kitas šalis, prastėjanti ekonominė situacija išorės rinkose, vis labiau sutrinkančios tiekimo grandinės.

„Šių metų rugsėjį, lyginant su sausiu, vienam vežėjui tenkanti skola „Sodrai“ išaugo visose įmonių grupėse, išskyrus vidutinio dydžio įmones, kuriose dirba 50-249 darbuotojų. Šios skolos ypač išaugo mažų ir smulkių vežėjų grupėje. Sutrikusios tiekimo grandinės, blogėjanti situacija ES pramonėje, geopolitiniai aspektai – visa tai blogina vežėjų situaciją. Šiuo atveju labai svarbu, kad valstybė adekvačiai reaguotų į kylančias rizikas transporto bendrovėms, kurių pastaruoju metu tik daugėja“, – sako V. Bučinskas.