Verslai, parduodantys prekes ar suteikiantys paslaugas kitiems verslams su apmokėjimo termino atidėjimu, niekada iki galo negali būti užtikrinti, kad klientai už jas sumokės. Tokia rizika dar labiau išauga, jei dirbama su nenuolatiniais partneriais, o duomenys apie pastarųjų finansinę būklę nėra viešai prieinami. Dabartiniu vis dar sunkiai prognozuojamu laikotarpiu, kai dėl pandemijos poveikio kai kurie verslai priversti stabdyti arba atidėti atsiskaitymus, apsidrausti nuo pirkėjų nemokumo tampa dar aktualiau.

Nuotrauka: Factris Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis © Factris

Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis sako, kad įmonių nemokumo, o kartais tiesiog tyčinio vengimo atsiskaityti atvejų šiuo sudėtingu laikotarpiu pasitaiko dažniau. Todėl apsauga nuo galimo pirkėjų nemokumo tapo kur kas labiau reikšminga. Jis dalinasi patarimais, kas galėtų efektyviau tą užtikrinti.

Išsami pažintis su klientu

Pirmiausia patariama visuomet nuodugniai ir reguliariai išnagrinėti savo klientų veiklos ir finansinę informaciją. Tam galima pasitelkti viešai prieinamą nemokamą informaciją, peržiūrint atsiliepimus apie įmonę, jos vadovybę, patikrinant įmonės skolas valstybės institucijoms, darbuotojų skaičiaus ir pardavimų dinamiką.

Tiesa, dabartiniu pandemijos laikotarpiu atsirado papildomų iššūkių, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Išsiaiškinkite, kaip buvo paveiktas jūsų esamo ar būsimo partnerio verslo sektorius, kaip jis adaptavo savo veiklą atsižvelgdamas į apribojimus. Taip pat pravartu sužinoti, ar klientas pasinaudojo valstybės paramos priemonėmis, kokiu mastu ir tikslu parama panaudota, ar pirkėjas pasiruošęs krizės valdymo planą. Paprašykite finansinių ataskaitų, paskaičiuokite pelningumo, mokumo, nuosavo kapitalo rodiklius.

Prekinio kredito draudimas – kada verta?

Jeigu įmonė neturi galimybių pati gilintis į užsakovo finansinę būklę, padėtį rinkoje ir mokumą, galima kreiptis į finansų įstaigą, kuri visą šį darbą dažniausiai atlieka nemokamai.

Įmonės, siekiančios sumažinti bet kokią galimą neatsiskaitymo riziką, gali pasinaudoti prekinio kredito draudimo paslauga. Anot jo, prekinio kredito draudimo paslauga yra aktuali bene visoms verslas-verslui (angl. business-to-business, B2B) sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurios savo pirkėjams išrašo sąskaitas su atidėtu mokėjimu.

Pagrindinė prekinio kredito draudimo paskirtis – pagelbėti verslui pirkėjo nemokumo atveju, kai 100 proc. sąskaitos sumos išieško ir 90 proc. padengia kreditų draudimo bendrovė. Šiuo atveju kreditų draudikai draudimo polisu garantuoja, kad įmonės pirkėjui tapus nemokiu, prievolė vis tiek bus įvykdyta – įmonė gaus draudimo išmoką, todėl nuostolių nepatirs.

Naudojantis kredito draudimo paslauga, draudimo kompanija kiekvienam pirkėjui suteikia atitinkamą kredito limitą. Tai reiškia, kad prekinio kredito draudimo limitas suteikiamas konkrečiam pirkėjui. Pavyzdžiui, jeigu įmonė turi 5 pirkėjus – kiekvienam draudimo limitas gali būti skirtingas.

Draudimo bendrovės pačios vertina pirkėjus ir reitinguoja juos pagal kredito rizikos lygį. Žemesnės rizikos klasės pirkėjai gali gauti didesnį draudimo limitą. Rizikos lygis priklauso nuo šalies ir verslo sektoriaus, kuriuose veikia pirkėjas, įmonės dydžio, padėties rinkoje, finansinės būklės. Draudimo bendrovė pati atlieka vertinimą.

Gelbėja ir alternatyvūs finansuotojai

Reikšminga atkreipti dėmesį, kad įmonės gali tiesiogiai kreiptis į kreditų draudimo bendroves dėl sąlygų, tačiau neretai draudikai atsisako suteikti paslaugą mažą pajamų srautą generuojančioms įmonėms arba tokioms įmonėms teikiama kreditų draudimo paslaugos kaina yra labai didelė.

Neretu atveju verslai vis dar nežino, jog apsidrausti nuo pirkėjo nemokumo galima tiesiogiai kreipiantis ir į faktoringo bendroves.

Kaip pagrindinius prekinio kredito draudimo privalumus galima išskirti šiuos:

1. Apsauga nuo įmonės kliento (pirkėjo) nemokumo.

2. Nereikia gaišti laiko renkant duomenis apie klientą (pirkėją) bei tikrinant jo mokumą.

3. Nesėkmės atveju, kai klientas (pirkėjas) neatsiskaito, draudikas atlieka skolų išieškojimą.

4. Padeda sutaupyti lyginant su kaina, kurią įmonė sumokėtų nusprendusi draustis pati. Taip yra dėl to, kad faktoringo įmonės turi didesnes apyvartas, tad draudimo įmonė gali pasiūlyti patrauklesnę kainodarą.

5. Pasiskolintas lėšas galima naudoti nedelsiant. Jeigu įmonė kreipėsi į faktoringo bendrovę ir pasinaudojo finansavimo bei draudimo paslaugomis, tuomet kaina įmonei paprastai būna nuo 0,2 proc. sąskaitos sumos. Taip pat įmonė papildomai moka nustatytą palūkanų dydį už suteiktą finansavimą. Faktoringo bendrovė iš karto apmoka klientui 90 proc. sąskaitos sumos, kuria galima naudotis jau pirmą dieną po prekių ar paslaugų pardavimo, o likusius 10 proc., – kai sąskaitą apmoka užsakovas.

Neretai įmonėms kyla klausimų, ar, norint pasinaudoti finansavimu ir draudimu, į faktoringo bendrovę galima kreiptis jau surinkus reikiamus duomenis apie pirkėją. Atsakymas - niekuo papildomai įmonei pačiai rūpintis nereikia.

Įmonė kaip klientas kreipiasi į faktoringo bendrovę. Užklausoje pateikiamas draudimo poreikis ir pirkėjo įmonės rekvizitai. Faktoringo bendrovė su šiais duomenimis jau gali atlikti draudimo patikrą. Pirkėjo įmonei nieko pateikti nereikia. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai draudimo bendrovė prašo parodyti bendradarbiavimo istoriją su užsakovu, t. y. istorinius pardavimų duomenis.

Prekinio draudimo paslauga negali pasinaudoti verslas-klientui (angl. business-to-consumer, B2C) segmente veikiančios įmonės arba įmonės, kurios išrašo sąskaitas be apmokėjimo termino atidėjimo.