Kokį rinktis finansavimo būdą, priklauso nuo verslo plėtros etapo. Verslo kūrimo pradžioje specialistai rekomenduoja išbandyti valstybės, Europos Sąjungos (ES), verslo angelų, rizikos kapitalo fondų ar sutelktinio finansavimo siūlomus finansavimo modelius, o verslui subrendus ir pasiekus stabilumą verta kreiptis į banką. SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu išskiria penkis būtinus žingsnius, kurie įmonėms padės gauti norimą kreditą.

Nuotrauka: Rūta Gucu © SEB

„Iš tiesų šie patarimai tinka siekiant bet kokio finansavimo, o atlikti namų darbai ne tik padeda lengviau susikalbėti su banku ir gauti norimo dydžio kreditą, bet praverčia ir pačiai įmonei, nes ji geriau pasiruošia įgyvendinti investicijas, sklandžiau valdo riziką ir gauna iš banko greitesnį pasiūlymą dėl finansavimo“, – sako R. Gucu.

1 žingsnis. Investicinio projekto parengimas

Tai planavimo ir pasiruošimo etapas. Svarbu žinoti, ką daro jūsų įmonė, ko siekiate, kam tai bus naudinga ir kaip tai padarysite.

„Pirmiausia reikėtų aiškiai apibrėžti idėją, kurią norima įgyvendinti: ar ji bus jau vykdomos veiklos tąsa, ar kažkas naujo. Pavyzdžiui, ar tai bus vieno produkto gamyba, ar jo tobulinimas. Svarbu ir nustatyti, koks būtų gaminamo produkto konkurencinis pranašumas bei kokioje rinkoje būtų veikiama – vietinėje ar užsienio“, – teigia SEB banko finansų ekspertė R. Gucu.

Tai atlikus, reikėtų nustatyti tikslą, kurio siekiama. Jis gali būti dviejų tipų – padėti spręsti verslo ar vartotojo problemą. „Sprendžiant verslo problemą, produktas lieka toks pat, tačiau siekiama efektyvinti gamybą, galbūt automatizuoti procesus, kad išliktumėte konkurencingi. Kita situacija, jei rinkoje matote naujo produkto ar paslaugos poreikį. Pavyzdžiui, tokia situacija rinkoje susiklostė išpopuliarėjus paspirtukams ir pradėjus trūkti jų remonto paslaugų. Dalis remonto dirbtuvių, kurios remontavo dviračius, pradėjo tokią paslaugą teikti ir paspirtukų savininkams – tai sėkmingai daro iki šiol“, – pavyzdį pateikia R. Gucu.

Anot jos, tolesnis žingsnis yra verslo ir klientų poreikius pagrindžianti analizė. Reikėtų analizuoti ir vidinius išteklius, tokius kaip žmogiškieji ištekliai, patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, ir išorinius, tokius kaip vartotojai, rinka, teisinė, mokestinė bei politinė aplinka, kuri gali koreguoti jūsų verslo planus.

Galiausiai reikėtų pasirinkti priemones, kurių reikės imtis užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Šiame etape svarbus teisinis aspektas, pavyzdžiui, ar diegiant produktą arba pradedant veiklą reikalingi leidimai.

2 žingsnis Investicijų sumos nustatymas

Banko investicijos į verslą būna dviejų tipų – ilgalaikės ir trumpalaikės. Ilgalaikės investicijos – tai investicijos į automobilius, prietaisus ar techniką, o trumpalaikės (apyvartinės) yra susijusios su planuojamais pardavimais, atsiskaitymais su tiekėjais ir panašiai.

R. Gucu akcentuoja, kad, nesvarbu, koks yra investicijų tipas, visos investicijos turėtų ne tik atsipirkti, bet ir duoti grąžos. „Bankas visada vertins ekonominį naudingumą. Jei jis abejotinas, pavyzdžiui, pajamos šiek tiek viršija išlaidas, jau nekalbant apie atvejį, jei jos yra didesnės, tokios investicijos laikomos neefektyviomis ir bankas jų nefinansuos“, – sako SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorė R. Gucu.

3 žingsnis. Finansavimo šaltinių nustatymas

Kreditavimo ekspertė sako, kad verslas niekada nėra finansuojamas 100 proc., nesvarbu, ar jį finansuotų bankas, ar verslo angelas, ar rizikos kapitalo fondas. „Visada reikės ir jūsų pradinės įmokos, o ji gali siekti ir 5 proc., ir 30 proc. – priklauso nuo to, į ką investuojate. Be to, jei numatoma didesnė rizika, greičiausiai bankas prašys didesnės įmokos“, – prognozuoja ji.

Galimus finansinius šaltinius dažniausiai sudaro akcininkų ar trečiųjų šalių bei partnerių lėšos. Kitą dalį lėšų paprastai sudaro įmonės laisvos lėšos – uždirbamas pelnas, kuris paprastai reinvestuojamas ir skiriamas apyvartai didinti arba ilgalaikiam turtui pirkti. Bankas prie verslo finansavimo gali prisidėti ne tik finansuodamas ilgalaikes investicijas ar apyvartines lėšas, bet ir siūlydamas kitas formas, tokias kaip faktoringas ar akredityvas.

Anot R. Gucu, svarbus finansavimo šaltinis versle yra tiekėjų kreditai. „Tiekėjai finansuoja įmonę atidėdami mokėjimus, tačiau svarbu žinoti, kad jie skaičiuoja, kiek kainuoja jūsų atidėti pinigai per atidėjimo terminą. Taigi ir jums reikėtų pamąstyti ar, pavyzdžiui, verčiau rinktis 30, ar 60 dienų mokėjimo atidėjimo terminą – galbūt trumpesnis terminas jums parankesnis, nes jūsų klientai sumoka greičiau“, – pataria SEB atstovė.

4 žingsnis. Didžiausios rizikos nustatymas

Pasak R. Gucu, tai yra svarbiausia bankui sritis, tačiau nėra verslo, kuris neturėtų rizikos, taigi svarbiausia nustatyti didžiausią jūsų verslo riziką, pagalvoti, kaip būtų sprendžiama, jei tokia rizika atsirastų. „Svarbiausias tikslas šiame etape nustatyti, kas būtų, jeigu taip atsitiktų: kaip seksis, jei padidės palūkanos, ar pavyks susitarti su tiekėjais dėl įmokų atidėjimo, kokią įtaką verslui turėtų žaliavų kainų pokyčiai, ką darysite, jei reikės kelti atlyginimus“, – klausimų pavyzdžius vardija ekspertė.

Pasak jos, bankas savo ruožtu pirmiausia analizuoja su verslo modeliu susijusią riziką ir vertina įmonės finansinius dokumentus – balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą. Taip pat vertinami tokie aspektai, kaip tiekėjų pakeičiamumas, pirkėjų kokybė ir diversifikacija, koncentracija rinkoje ir jos dydis.

Dar vienas svarbus aspektas yra žmogiškieji ištekliai – ar įmonės viduje turite tinkamos kompetencijos ir specializacijos darbuotojų. „Tai ypač aktualu, jei įgyvendinate su technologijomis susijusį projektą. Tokiu atveju darbuotojai ir jų kompetencija yra vienas svarbiausių dalykų. Turėtumėte nustatyti sąnaudas darbuotojams, ar tokių specialistų yra pakankamai rinkoje, ką darysite, jei trūks specialistų ir panašiai“, – atkreipia dėmesį R. Gucu.

5 žingsnis. Finansų plano sudarymas

R. Gucu teigimu, finansų planas pirmiausia turėtų apimti apibendrintą įmonės pajamų, sąnaudų ir balanso prognozę. „Tiesa, bankas vertindamas visuomet tikrina faktinius skaičius. Nors žiūrima ir į perspektyvą, tačiau jai labai skiriantis nuo realių skaičių, bankas žiūrės konservatyviau“, – sako ji.

Finansiniame plane turėtų matytis ir bendra investicijų suma: įmonės ir akcininkų lėšų dalis, banko paskolos lėšos, kokia dalis kreditorių lėšų.

Svarbi finansinio plano dalis yra numatytas finansinis rezervas – jis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 procentų „Jis priklauso nuo to, kiek daug jūsų versle yra kintamųjų – kuo jų daugiau, tuo rezervas turėtų būti didesnis. Pavyzdžiui, jei verslas yra sezoninis ar cikliškas, sudėtinga numatyti žaliavų kainas, be to, yra valiutos rizika – rezervo reikėtų didesnio. Iš patirties galiu pasakyti, kad nė vienas kredituotas projektas nebuvo įvykdytas tiksliai pagal planą, visad pasitaiko nukrypimų, tačiau svarbu, kad būtumėte nusimatę pakankamą rezervą“, – sako finansavimo ekspertė.

Ji akcentuoja, kad, gavus finansavimą, svarbus skaidrumas ir komunikacija „Bendradarbiavimas ir žodžio laikymasis užtikrina gerą jūsų verslo reputaciją, o skaidrumas padeda pozityviai spręsti kilusius iššūkius. Pavyzdžiui, jei matote kylančius nesklandumus, iškart apie juos informuokite banką ar kitas susijusias šalis, nelaukdami, kol sueis mokėjimo terminas. Kai informuojama iš anksto, paprastai randamas abi puses tenkinantis sprendimas“, – užtikrina R. Gucu.

Šis straipsnis – 2020 m. SEB verslo akceleratoriaus programos dalis.