Sumažinus maksimalią palūkanų normą ir taip iš rinkos pašalinus mikro kreditų nišą, komerciniai bankai tapo rimti konkurentai smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėms. Nors šiai dienai gauti kreditą iš smulkiųjų kreditorių vis dar galima kur kas greičiau, bet ar smulkieji sugebės išlaikyti esamus ir pritraukti būsimus klientus ateityje?

Daug diskusijų keliantis finansinio išprusimo klausimas pagaliau sulaukė ir valdžios institucijų dėmesio. Tiesa kol kas dar nepalnuojama įvesti papildomas pamokas moksleiviams, bet pirmieji žingsniai siekiant ugdyti finansinį išprusimą ir atsakomybė jau daromi.

Iki šios sutuoktinio leidimo bei jo asmens duomenų pateikimo reikėjo tik imant būsto paskolą ar kitą didelį kreditą. Lietuvos bankui nutarus riboti kreditavimo prieinamumą, buvo įvestas reikalavimas, kad sutuoktinio duomenis reikia pateikti net ir norint gauti vartojimo kreditą.

Kaip alternatyva bankams bei greitiesiems kreditams pradėjusios kurtis tarpusavio skolinimo platformos, pritraukia vis daugiau klientų. Greitųjų kreditų rinkai traukiantis žmonės vis dažniau renkasi kitas ne komercinių bankų siūlomas kreditavimo formas.

Nuo š. m. vasario 1 d. Lietuvos bankuose ir kredito unijose sąskaitas turintys asmenys jau gali pasirinkti, ar nori turėti ribotos kainos būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio, ar ne. Pasirinkus krepšelį tam tikros paslaugos bus teikiamos už fiksuotą mokestį. Taip siekiama didinti mokėjimo paslaugų prieinamumą ir populiarumą.