Sparčiai augusios būsto kainos ir tebeaugančios palūkanos sudavė stiprų kirtį būsto įperkamumui Lietuvoje. Prastėjant gyventojų galimybėms įsigyti būstą, stebimas ženklus aktyvumo sumažėjimas šalies būsto rinkoje.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.
Nuotrauka: Europos centrinis bankas © Pixabay.com
59 procentai didmiesčių gyventojų už butą sutiktų mokėti iki 150 tūkst. eurų. 9 iš 10 būstą finansuotų banko paskola, o kas penktas didesnę paskolos dalį padengtų iš santaupų. Tokius duomenis atskleidė NT bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.
Nuotrauka: „Darnu Group“ pardavimų vadovė Lina Morkūnienė © „Darnu Group“
Kiek Lietuvoje kainuoja verslo paskola? Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors pigių pinigų laikas baigiasi, palūkanos už verslo paskolas Lietuvoje vis dar yra mažesnės už infliaciją. Kita vertus, mūsų verslas skolinasi kone brangiausiai euro zonoje – už vidutines 8 proc. palūkanas.
Nuotrauka: Linas Armalys „Noviti finance“ vadovas © „Noviti finance“
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) nuo 2023 m. vasario 18 d. stabdo kvietimą teikti paraiškas pasinaudoti tiesioginėmis paskolomis nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams. Paraiškos, gautos po kvietimo sustabdymo, nebus vertinamos.
Nuotrauka: © Invega