Į pinigų plovimo skandalus Baltijos šalyse pastaruoju metu pateko net keli dideli komerciniai bankai. Baltijos šalių ir Skandinavimos centrinių bankų atstovai derina veiksmus, dėl tolimesnių priemonių, kad pinigų plovimas per komercinius bankus nebepasikartotų.

Paysera paskelbė, jog galima investuoti į jos plėtros planus ir įsigyti per IPO platinamų virtualios valiutos žetonų, kas iš principo atitinka viešą akcijų platinimą. Lietuvos bankas perspėja, kad IPO platina ne pati "Paysera LT", o naujai įkurta "Paysera Investment" įmonė. Pastarosios Lietuvos bankas niekaip neprižiūri, tad ir garantuoti investicijų saugumo negali.

Bankas nori prisidėti prie iniciatyvos raginti žmones įsigyti aplinką tausojančius autmomobilius. Šiuo metu didžiausios priežastys, stabdančios žmones nuo tokių pirkinių yra automobilio kaina, būtent tai palankesnėmis lizingo ir kreditų palūkanų sąlygomis nori palengvinti Swedbnk. 

Stasys Jakeliūnas susitiks Švedijos centrinio banko ir komercinius bankus prižiūrinčios institucijos atstovais. Tikimasi surinkti daugiau vertingos medžiagos krizės tyrimui ir iš jo atsiradusios viešųjų finansų būklės.

Pastaruoju metu krizės tyrimas tapo politizuotu ir labai interpretuojamu įvykiu. Centrinis bankas kaltinamas bankų sektoriaus nepriežiūra, dėl kurios buvo aukšta Vilibor tarpbankinių paskolų norma, kuri yra viena iš dedamųjų nustatant kredito palūkanas besiskolinančiam asmeniui.