Lietuvos bankas pristatė finansinių paslaugų ir paskolų rinkos ataskaitą

Nuolatos besikeičianti bei itin dinamiška finansinių paslaugų ir kreditų rinka Lietuvoje sulaukia vis didesnio dėmesio. Vakar situaciją specialiai surengtoje konferencijoje, apie tai kaip suteikiami kreditai, kam jie panaudojami bei apie bendrą Lietuvos finansinių paslaugų rinkos situaciją kalbėjo Lietuvos banko vadovas, Vitas Vasiliauskas. Kviečiame Kreditai.INFO skaitytojus susipažinti su minėtoje konferencijoje išsakytomis mintimis ir pateikiamomis prognozėmis.

kreditai įmoėms ir fiziniams asmenims

Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kalba per Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos banko konferenciją „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“. Vilnius, 2019 m. lapkričio 20 d.

Tekstas nėra kalbos nuorašas

Laba diena, gerbiamieji renginio svečiai, mieli kolegos, šiandien susirinkome, nes dabartinės finansinių paslaugų prieinamumo tendencijos vienaip ar kitaip neramina dalį mūsų visuomenės.

Akivaizdu – finansinių paslaugų rinkos paveikslas keičiasi.

Šioje vietoje siūlau du dalykus:

  • pirma, kalbėti apie faktus – tai reiškia aiškiai įvardyti sritis, kuriose iš tikrųjų susiduriame su realiomis problemomis;
  • antra, būti konstruktyviems, tai yra matyti ir problemas, ir jau įgyvendinamus sprendimus, kartu numatant ir galimus tolesnius žingsnius.

Todėl šiandien, remdamasis faktais, pasistengsiu apibendrinti dabartines kreditavimo ir finansinių paslaugų prieinamumo tendencijas.

Po to aptarsiu reguliacinius pokyčius, kurie yra daromi ar yra reikalingi siekiant didesnio finansinių paslaugų prieinamumo.

Taigi – kreditavimas. Iš tiesų, bankų skolinimas pastaruoju metu yra šiek tiek prislopęs. Naujausiais duomenimis, nors įmonėms ir namų ūkiams suteiktų bankų paskolų portfelis vis dar auga, tačiau augimas sulėtėjo. Tiesa, čia reikia pabrėžti dvi skirtingas tendencijas: kredito įstaigų skolinimas namų ūkiams – matome žalią rodyklę – vis dar yra spartus. Jis siekia 8 proc. ir gerokai viršija šalies ekonomikos augimo tempą. O skolinimas įmonėms pastebimai prislopo.

Pradėsiu nuo namų ūkių. Pastaraisiais metais darbo užmokestis kilo itin sparčiai, vartotojų lūkesčiai – taip pat. Šie veiksniai skatino gyventojus pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl ir bankų būsto paskolų portfelis taip pat augo reikšmingai – beveik apie 10 proc. Augimo nepristabdė net ir pastaruoju metu ūgtelėjusios palūkanų normos.

busto paskolu porfelis

Spartus būsto paskolų augimo tempas jau yra tapęs įprastine žinia, todėl ties juo ilgiau neapsistodamas norėčiau atkreipti dėmesį į kitą – naują – reiškinį: būsto paskolų augimas šiuo metu yra stipriai išreikštas ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet iš esmės visuose regionuose. Net ir pasyviausioje šia prasme Utenos apskrityje būsto paskolos padidėjo beveik 3 proc. Aktyviausiose – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – apskrityse, šių metų trečiąjį ketvirtį metinis būsto paskolų portfelio prieaugis svyravo aplink 9 proc.

Vartojimo paskolos. Bankų paskolų kitiems nei būsto pirkimas tikslams portfelis taip pat didėja, tačiau tempas bene perpus lėtesnis nei būsto paskolų plėtra. Vis dėlto – vėlgi atkreipsiu dėmesį į naują dalyką – pastebime, kad pastaruoju metu vartojimo paskolas vis dažniau suteikia ne bankai, o kiti vartojimo kredito davėjai. Žvelgiant į metinius pokyčius, bankų vartojimo kredito portfelis susitraukė 3 proc. Tačiau kitų vartojimo kredito davėjų (pvz., lizingo teikėjų) portfelis paaugo beveik ketvirtadaliu. Taigi – akivaizdu: vartojimo kredito segmente kuriasi alternatyvos, ir jau matome realų šių procesų rezultatą. Tai – geros žinios vartotojams.

finansavimo mazejimas

Įmonių kreditavimo rinkoje nuotaikos šiek tiek kitokios. Matėme, kad bankų skolinimas įmonėms prislopo, o naujausiais duomenimis, per metus netgi sumažėjo 1 proc. 2018 ir 2019 m. pradžioje Lietuvos banko atliktos apklausos parodė dar vieną reikšmingą pokytį – reikšmingai padažnėjo atvejų, kai verslo paraiškos gauti kreditą atmetamos. Tarkime, 2017 m. bankai atsisakydavo tenkinti 16 proc. verslo paraiškų, o šiais metais atmestų paraiškų dalis padvigubėjo ir priartėjo prie 30 proc. Mažųjų įmonių kategorijoje ši dalis dar didesnė.

Sumažėjęs kredito įstaigų skolinimas fiksuojamas daugumoje ekonomikos sektorių, tačiau išskirti galime didžiausią skolininkų grupę – nekilnojamojo turto plėtotojus. Skolinimas šioms įmonėms pastaraisiais metais labiausiai prisidėjo prie verslo paskolų portfelio bendro augimo, tačiau šiuo metu paskolų nekilnojamojo turto įmonėms portfelis ne tik nebeauga, bet netgi mažėja.

Portfelis traukiasi ir kituose sektoriuose: gamyboje, statyboje, žemės ūkyje. Yra bene tik viena ryški išimtis [neskaitant kars nuo karto išsišokančių pavienių paskolų holdingo įmonėms] – transporto sektorius, kuriam skolinimas pastaraisiais metais pastebimai didėjo. Tą lėmė sparti transporto sektoriaus Lietuvoje plėtra, jai buvo būdingos investicijos į transporto priemonių parką. Priminsiu – transporto sektoriuje šiuo metu dirba kas dešimtas šalies darbuotojas.

Esant tokioms tendencijoms – turiu galvoje mažėjantį skolinimą verslui – kyla du klausimai. Pirmas – kas lemia skolinimo įmonėms mažėjimą? Antras – ar įmonės turi alternatyvų? Atsakant į pirmą klausimą, svarbu įvertinti struktūrinius pokyčius kredito davėjų rinkoje. Čia matome, kad vienų bankų skolinimas toliau didėjo, kitų – pastebimai traukėsi. Ir čia nemažą vaidmenį atliko vieno banko paskolų portfelio sumažėjimas, tikėtina, susijęs ir su to banko persitvarkymo reikalais. Išties, Lietuvos bankų sektoriaus koncentracija yra ypač didelė – pernelyg didelė – todėl vienas bankas gali stipriai paveikti visos rinkos tendencijas.

Prie kreditavimo prislopimo galėjo prisidėti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, dalis bankų greičiausiai pradėjo jausti kai kuriems sektoriams suteiktų paskolų „prisisotinimą“.

Kita vertus, Lietuvos banko apklausoje dalyvavusios įmonės pripažino, kad paskolų paraiškos dažniausiai atmetamos dėl prastai įvertintos jų finansinės būklės ar bendro ekonominės padėties konteksto. Tai gali reikšti, kad ir bankai tapo atidesni rizikai.

Pereikime prie antro klausimo – kaip klostosi reikalai su įmonių finansavimosi alternatyvomis?

alternatyvus saltiniai

Duomenys rodo, jog, nepaisant fakto, kad įmonės iš bankų skolinosi rečiau, jų įsipareigojimų dalis visame jų turte per kelerius metus išaugo! Arba tiksliau pasakius – reikšmingai išaugo – nuo 38 iki 45 proc. Iš paveikslo matome akivaizdų įrodymą, kuris visų pirma reiškia, kad alternatyvių šaltinių yra ir kad įmonės sugeba juos rasti ir panaudoti. Kokie tai šaltiniai?

Išskirčiau keletą reikšmingiausių. Pirma, įmonės vis dažniau linksta skolintis iš kitų ne finansų įmonių. Didėja tiek įmonių trumpalaikiai įsiskolinimai tiekėjams – vadinkime juos prekybos kreditais, tiek ir ilgalaikės paskolos iš kitų įmonių. Kaip rodo statistika, įmonių prekybos kreditai per metus padidėjo beveik 1 mlrd., o ilgalaikių paskolų iš kitų įmonių portfelis ūgtelėjo beveik 270 mln. Eur. Tokio skolinimosi populiarumą didina tai, kad ekonomikai augant įmonių finansinė padėtis yra stipri ir nemaža jų dalis turi galimybę skolinti.

Be to, jau ne vienus metus iš eilės sparčiai auga skolinimasis ir iš kitų nei bankai finansų įstaigų, įskaitant lizingo bendroves. Štai per metus ilgalaikės skolos nebankinėms finansų įstaigoms ūgtelėjo 260 mln. Eur.

Didėja ir kitų alternatyvių finansavimosi šaltinių populiarumas, pavyzdžiui, skolinimasis obligacijomis. Nors obligacijos leidžiamos vis dar retai, praėjusiais metais turėjome keletą ypač didelių emisijų, kurios bendrai sudarė per 660 mln. Eur. Taigi ir ši rinka atrandama vis dažniau.

Taip pat sparčiai didėja skolinimasis per sutelktinio finansavimo platformas ir fondus. Tarkime, per šiuos metus tokiose platformose įmonės pasiskolino per 23 mln. Eur. Pastarosios tendencijos leidžia tikėtis, kad toks skolinimosi būdas ir toliau populiarės.

Lietuvos banko apklausų rezultatai taip pat patvirtina didėjantį įmonių norą finansuotis alternatyviais šaltiniais. Pavyzdžiui, apie trečdalis gamybos ir statybos veiklą vykdančių įmonių teigia, kad jaučia alternatyvių finansavimosi šaltinių poreikį. Daugėja įmonių, kurios ne tik pripažįsta poreikį, bet ir sakosi turinčios realių planų artimiausiu metu keisti finansavimosi šaltinius. Per pastaruosius trejus metus tokių įmonių dalis ūgtelėjo daugiau kaip dvigubai – nuo 7 iki 15 proc.

Apskritai verta pažymėti, kad įmonių įsipareigojimuose bankų paskolų dalis yra linkusi mažėti, o kitų įsipareigojimų – didėti. Taigi, svarbu užtikrinti, kad alternatyvių šaltinių prieinamumas būtų pakankamas. Apie tai, kaip šito siekiame ir kaip tai skatiname, – šiek tiek vėliau.

Taigi, apibendrinant tai, kas pasakyta, matome, kad būsto kreditavimas auga visuose Lietuvos regionuose, įmonės mažiau skolinasi iš bankų ir dažniau naudojasi alternatyviais finansavimosi būdais. O ką matome kitame, ypač svarbiame, finansinių paslaugų segmente – mokėjimuose?

paslaugos keliasi i interneta

Išties, mokėjimų srityje padėtis keičiasi labai greitai. Permainų daug, tačiau esminis bruožas vienas – mokėjimo paslaugos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, keliasi į skaitmeninę erdvę. To nesustabdysime ir nepasuksime atgal. Todėl turime konstatuoti nenuneigiamą faktą, kad fizinių klientų aptarnavimo skyrių Lietuvoje mažėja, dalis jų neatlieka operacijų su grynaisiais pinigais. Taip pat optimizuojasi, o paprasčiau pasakius – retėja ir bankomatų tinklas. Nuo 2015 m. iki dabar fizinių bankų klientų aptarnavimo vietų skaičius Lietuvoje sumažėjo keliomis dešimtimis. Bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas, sumažėjo daugiau nei perpus.

Vis dėlto Lietuvoje grynieji pinigai vis dar užima labai svarbią rinkos dalį – beveik 20 proc. t. y. kas penktas gyventojas, grynaisiais gauna darbo užmokestį ar kitas pajamas.

eje, šia prasme didmiesčių ir kitų miestų bei kaimo gyventojų įpročiai skiriasi – būtent pastarieji gryniesiems pinigams pirmenybę teikia dažniau. Tad kokios alternatyvos, retėjant bankų padalinių ir bankomatų tinklui, lieka regionų gyventojams?

Bankams Lietuvoje savo paslaugas orientuojant į elektroninę erdvę, dalį mokėjimų grynaisiais pinigais rinkos perima kiti – nebankiniai – rinkos dalyviai. Statistika rodo, kad net 90 proc. fizinėse klientų aptarnavimo vietose inicijuotų pervedimų 2018 m. įvykdyta ne bankuose, o mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, pavyzdžiui, pašte, „Perlo“ terminaluose, prekybos centrų kasose ar spaudos kioskuose. Šie rinkos dalyviai gyventojams patrauklūs, nes, pirma, turi gerokai platesnį tokių paslaugų teikimo tinklą ir, antra, taiko palankesnę grynųjų pinigų operacijų kainodarą. Kaimo ir mažesnių miestų gyventojai aktyviau naudojasi ne bankų tinklu norėdami pasiimti grynųjų pinigų iš sąskaitos ar sumokėti už komunalines paslaugas.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kredito unijas. Matome, kad regionuose jos tampa pajėgios suteikti dalinę atsvarą pasitraukiantiems bankų skyriams. 2019 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijos turėjo 160 klientų aptarnavimo skyrių (priminsiu – bankų skyrių buvo 250).

mokejimo iprociai

 

Pamažu keičiasi ir pačių gyventojų įpročiai. Lietuvoje atliktų mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius didėja vis reikšmingesniu tempu – praėjusiais metais augimas sudarė 14 proc. Bet, net ir turėdami tokį augimą, vis dar nepasiekiame Europos vidurkio. Palyginkime: Lietuvoje vienam gyventojui tenka vos per 200 mokėjimo negrynaisiais pinigais operacijų, o vidutiniškai euro zonoje šis skaičius artėja prie 270.

Kita vertus, galime tikėtis, kad atsiskaitymų negrynaisiais populiarumas ir toliau didės. Prielaidos tam sukurtos: 88 proc. Lietuvos gyventojų turi bent vieną mokėjimo sąskaitą, 84 proc. – mokėjimo kortelę. Turintieji sąskaitą pavedimus vis dažniau atlieka internetu. Be to, net 4 iš 5 gyventojų teigia, kad momentiniai mokėjimai yra jiems reikalinga ir patraukli mokėjimo paslauga.

Momentinių mokėjimų infrastruktūra, procesų automatizavimas, atviroji bankininkystė ir kitos šiuo metu mokėjimų rinkoje ypač sparčiai taikomos inovacijos turi savų privalumų. Visų pirma, jos didina atsiskaitymų paprastumą ir patogumą gyventojams – ar tai būtų jau įprastomis tapusios bekontaktės mokėjimo kortelės, ar sparčiai plintantys momentiniai mokėjimai. Antra, mokėjimo paslaugų skaitmenizavimas leidžia mokėjimus atlikti pigiau tiek įmonėms, tiek gyventojams – iš dalies dėl to, kad elektroninių mokėjimų rinkoje yra didesnė konkurencija.

Taigi, skaitmenizacija – iš esmės neišvengiama mokėjimų ateitis. Bėda ta, kad dalis gyventojų nespėja paskui pokyčius, pavyzdžiui, senjorai ar atokesnėse kaimo vietovėse gyvenantys asmenys. Todėl perėjimas prie naujų, efektyvesnių mokėjimų negali vykti be atodairos – neatsižvelgiant į jautrias visuomenės grupes. Svarbu ieškoti būdų, kaip užtikrinti adekvatų tradicinių priemonių prieinamumą jautrioms visuomenės grupėms, taip pat – rimtai užsiimti gyventojų edukacija. Regionų gyventojai dažniausiai turi mokėjimams negrynaisiais pinigais skirtas priemones, tačiau jomis ne visuomet gali atsiskaityti. Dėl to svarbu sudaryti galimybę patogiai mokėti visur, net ir smulkiojo verslo įmonėse. Tam įmonių savininkams reikalingos jiems patrauklios mokėjimų priėmimo galimybės.

Pokyčių etape svarbus smulkiojo verslo atstovų, bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų ir naudotojų dialogas. Reikalinga diskusija, koks paslaugų lygis yra priimtinas ir tenkintų gyventojų bei įmonių, taip pat mokėjimo paslaugų teikėjų interesus, ir kaip būtų dengiamos sąnaudos.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jaunosios kartos finansiniam švietimui. Todėl Lietuvos banko iniciatyva įsteigta Mokėjimų taryba subūrė mokėjimo paslaugų teikėjų ir naudotojų atstovus jungiančią užduoties grupę, kuri ieško būdų, kaip sustiprinti jaunimo mokėjimų įgūdžius. Vartotojai turi suprasti paslaugas, kuriomis naudojasi, pažinti jų privalumus ir žinoti, kaip jomis naudotis saugiai. Tokios žinios bus neišvengiama kasdienybės dalis ateityje.

Be jau minėtos Mokėjimų tarybos įsteigimo, norėčiau akcentuoti reguliacinius pokyčius, kurie jau padidino, ar, mano nuomone, turi didelį potencialą dar padidinti finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje.

reguliaciniai pokyciai

Viena iš sėkmės istorijų laikyčiau mano jau paminėtų kredito unijų sektoriaus reformą, kuriai pamatus padėjome dar 2016 m. Bendromis šalies institucijų pastangomis pavyko sėkmingai pertvarkyti sektorių, kuris pagaliau išbrido iš įsisenėjusių giluminių problemų ir tapo neginčijamai „sveikesnis“. Pertvarkos metu pirma, buvo sugriežtintas kredito unijų kapitalo reglamentavimas; antra, įtvirtinta privaloma jų narystė centrinėse kredito unijose, taip užtikrinant viso sektoriaus integraciją, ir trečia, aiškiai apibrėžti centrinių kredito unijų sistemos savitarpio pagalbos mechanizmai.

Dabar jau matome vaisius. Kredito unijų sektorius tampa jau nebe potencialia, o tikrai realia kreditavimo alternatyva regionuose. Jų suteiktų paskolų portfelio metinis augimo tempas šiuo metu yra arti 20 proc., o pats sektorius veikia pelningai ir stabiliai. Būtent to siekėme, kai pradėjome pertvarką. Būtent to tikimės iš šio sektoriaus ateityje. Kita iniciatyva – aktyvus naujų finansų rinkos dalyvių, tarp jų ir bankų, kvietimas savo veiklą vykdyti Lietuvoje. Lietuvos bankas dar 2016 m. pasitvirtino naujų rinkos dalyvių pritraukimo strategiją. Įsteigėme specializuoto banko licenciją, aktyviai įgyvendiname „Newcomer“ programą, skirtą potencialiems rinkos naujokams, įkūrėme reguliacinę smėlio dėžę – draugišką erdvę finansines inovacijas kuriantiems startuoliams.

Jau matome pirmuosius šių pastangų rezultatus. Nuo 2018 m. pabaigos Europos Centrinis Bankas su Lietuvos banku jau suteikė keturias naujas bankų licencijas, o dar keturios paraiškos gauti licencijas šiuo metu yra nagrinėjamos. Taigi, galime tikėtis ir tolesnio alternatyvų šalies bankų sektoriuje gausėjimo.

Naujieji bankai (Revolut Bank UAB, European Merchant Bank UAB, AB „Mano bankas“ ir UAB General Financing) specializuosis arba vartotojų kreditavime, arba ketina užpildyti aktualią nišą smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavime. Šie bankai taip pat rinks mažmeninių klientų indėlius, o kai kurie siūlys ir mokėjimo paslaugas. Kai kurie naujieji bankai jau dabar teikia paslaugas klientams, kiti yra intensyvaus rengimosi etape. Nors šiandien kiekybiškai įvertinti naujų bankų naudą dar sudėtinga, tačiau jau dabar galime matyti ateinantį kapitalą, naujų darbo vietų kūrimą ir atsirandančias modernesnes paslaugas klientams. Pabrėžiu: naujų bankų licencijavimo procesą vykdome vadovaudamiesi aukščiausiais priežiūros standartais – naujiems bankams taikomi tokie pat vertinimo kriterijai, kaip ir steigiant bet kurį kitą euro zonos banką. Licenciją visais atvejais išduoda ECB. Be abejonės, mūsų įgyvendinama priežiūra taip pat atitinka euro zonos bankų priežiūrai keliamus standartus.

Pastaraisiais metais Lietuvos bankas prisidėjo ir prie kitų reguliavimo pokyčių, sustiprinusių finansinių paslaugų rinką. Ir čia vėl priminčiau jau minėtas populiarėjančias alternatyvaus finansavimo formas: tarpusavio skolinimą, sutelktinį finansavimą ir kolektyvinius investavimo subjektus.

Tarpusavio skolinimą, t. y. žmonių skolinimą žmonėms (angl. person to person) per tarpusavio skolinimo platformas, reglamentavome dar 2016 m. Nors tai vis dar pakankamai jaunas sektorius, šiuo metu turime šešias platformas, turinčias teisę teikti vartojimo kreditus, ir dvi – būsto kreditus. Galime pasidžiaugti, kad pastebimai auga tiek besiskolinančiųjų, tiek ir investuojančiųjų skaičius. Šių metų birželio pabaigos duomenimis, besiskolinančiųjų skaičius sudarė 15,8 tūkst., o norinčiųjų paskolinti buvo dar daugiau – 27,2 tūkst.

2016 m. reglamentuotas ir sutelktinio finansavimo institutas, suteikiantis galimybę verslo plėtrai reikalingas lėšas prisitraukti iš visuomenės. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungos valstybių narių, sukūrusi teisinę reguliacinę aplinką sutelktiniam finansavimui. Šiuo metu teisę teikti paslaugas Lietuvoje turi dvylika sutelktinio finansavimo platformų operatorių. Matome, kad platformose finansuojami nekilnojamojo turto projektai, smulkiojo verslo projektai, refinansuojamos verslo paskolos ir pritraukiamos apyvartinės lėšos. Nuo 2016 m. sutelktinio finansavimo rinka tik augo. Per visą sutelktinio finansavimo platformų gyvavimo laikotarpį tokiu būdu lėšos buvo renkamos 471 projektui.

Galiausiai, Lietuvos bankas, siekdamas plėsti verslo galimybes naudoti alternatyvius finansavimo šaltinius, pastaruosius dvejus metus daug dėmesio skyrė kolektyvinio investavimo subjektų arba paprasčiau – investicinių fondų reguliacinės aplinkos tobulinimui. Tokie fondai sukauptas lėšas investuoja į įmonių akcijas ar obligacijas, taip suteikdami verslui reikiamo kapitalo. Tačiau 2019 m. vasario mėn. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, įgalinę investicinius fondus investuoti tiesiogiai į paskolas verslui. 2019 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikė 102 kolektyvinio investavimo subjektai, kurių bendra grynųjų aktyvų vertė yra beveik 1 mlrd. Eur.

Kolegos, kartu, įskaitant Seimo ir Vyriausybės indėlį, įgyvendinome daug svarbių pokyčių. Pastangos pasiteisino – teigiamų pokyčių yra. Manau, jog tai drąsina ir skatina nesustoti ir siekti, kad finansinės paslaugos kurtų didesnę naudą visuomenei, o jų prieinamumas didėtų. Matydami pastarojo meto koncentracijos bankų sektoriuje didėjimą, turime paskatinti kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų teikimo alternatyvų kūrimąsi. Tam reikia kurti palankią investicinę aplinką ir veikime kryptingai – derindami veiksmus tarp institucijų ir matydami bendrą tikslą.

Kaip ką padarysime? Tikiuosi, šiandienos susitikime pavyks pasidalyti, ne tik pastebėjimais, įžvalgomis ir priekaištais, bet ir konstruktyviais pasiūlymais, kuriuos įgyvendinę turėsime geresnes finansines paslaugas visiems visoje šalyje.

Dėkoju už dėmesį.

Top