Siūloma jaunoms šeimoms papildomai subsidijuoti kreditą būsto įsigijimui

Pasiūlymo esmė -  ne tik palengvinti kreditavimo sąlygas šeimoms, norinčioms įsigyti būstą regionuose, bet ir įtraukti verslą, kuris galėtų paremti jauną šeimą. Pataisų kritikai teigia, kad toks verslo dosnumas būsto pirkimui ir papildomas įdarbinimas kreditui padengti sukurs ilgalaikę finansinę naštą šeimai.

busto pirkimas

Seime skinasi kelią idėja dar palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Tokioms šeimoms siūloma ne tik valstybės, bet ir savivaldos, taip pat verslo parama.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas praėjusią savaitę pritarė tokioms pataisoms, dabar dėl jų apsispręs Seimas. 

Taip siekiama paskatinti jaunas šeimas ne tik pirkti būstą rajonuose, bet ir ten įsidarbinti. Tačiau kai kurie parlamentarai sako, kad verslo siūloma paskata šeimoms taps finansine našta.  

Pakeitimų iniciatorė „valstietė“ Vida Ačienė siūlo, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančias jaunas šeimas galėtų paremti ir savivaldybės bei pelno siekiančios įmonės. Bendra tokios pagalbos dalis negalėtų viršyti 50 proc. būsto vertės. Konkrečias paramos taisykles nustatytų savivaldybės ir verslas.    

„Atvers galimybes prie tos finansinės paskatos, kurią skiria valstybė, prisidėti savivaldybėms ir regiono verslui. Būtų abipusė nauda. Pagerintų patrauklumą valstybės paskatos. Ta paskatos priemonė būtų dar veiksmingesnė“, – aiškino V. Ačienė.  

Komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas sutinka, kad nauja tvarka paskatintų jaunus žmones ne tik apsigyventi regionuose, bet ir įsidarbinti. 

„Jeigu nenori dirbti tame rajone, pasiimk tik valstybės (paramą – BNS), o jeigu jau nori ženklesnę gauti, tada įsipareigok dirbti“, – BNS teigė parlamentaras. 

V. Ačienė mano, kad visų trijų šaltinių – valstybės, savivaldybės ir verslo parama jauna šeima tikriausiai negalėtų pasinaudoti. 

„Vargu, ar savivaldybės rems jaunas šeimas, jeigu jos dirbs privačiam versle,  savivaldybės rems tik tais atvejais, jeigu jai bus reikalingas viešojo sektoriaus darbuotojas, pavyzdžiui, mokytojas, gydytojas“, – BNS sakė V. Ačienė. 

„Teoriškai įmanoma (kad jauna šeima gaus paramą iš trijų šaltinių – BNS), bet praktiškai to nebus“, – pridūrė parlamentarė.  

Jeigu Seimas tokiai pataisai pritartų, jaunos šeimos galėtų tikėtis sulaukti dar 20-35 proc. būsto vertės siekiančios paramos. 

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Stasio Jakeliūno teigimu, ši jaunų šeimų paramos idėja „labai komplikuota“, tačiau jis neprieštaravo, kad dėl jos apsispręstų Seimas. Jo teigimu, po metų, išanalizavus paramos iš kelių šaltinių efektyvumą, būtų aišku, ką ir kaip reikia tobulinti.  

Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.     

Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų. 

Top