Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikos yra vienos iš atviriausių pasaulyje

Naujausioje Šiaurės ir Baltijos šalių apžvalgoje „Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad visų regiono šalių plėtra šiame verslo cikle, priešingai nei praėjusį dešimtmetį, išliko subalansuota. Tiesa, kai kuriose srityse išlieka įsisenėjusios problemos, kurių sprendimai būtini siekiant tolimesnio progreso ir konvergencijos.

ekonomikos kreivė

„Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikos yra vienos iš atviriausių pasaulyje – jos labiausiai priklauso nuo importo ir eksporto. Neatslūgstanti protekcionizmo banga, labiausiai palietusi JAV ir Kinijos prekybinius santykius, kol kas šio regiono šalims beveik neturėjo neigiamos įtakos. Todėl net ir lėtėjant pasaulinei prekybai, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių eksportas bei ekonomikos ir toliau augo“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.  

„Swedbank“ ekonomistams įvertinus devynis struktūrinius Baltijos šalių makroekonominius rodiklius, nė vienas iš jų nesiunčia pavojaus signalų. Lietuvoje fiksuojamas šiek tiek išaugęs atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo, tačiau kol kas jis neturėjo pastebimos neigiamos įtakos eksportuotojų konkurencingumui.

Pasak N. Mačiulio, nors šiemet šis atotrūkis beveik nesumažės, darbo rinkos įtampą šiek tiek mažina sumažėjęs išvykstančių gyventojų skaičius ir išaugusi imigracija. Vis tik bent artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje mažės, todėl daugelis įmonių pramonės ir paslaugų sektoriuose turi jau dabar vertinti procesų automatizavo ir robotizavimo galimybes.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Latvijos ekonomikos augimo potencialą slopina stagnuojantis gyventojų ir verslo paskolų portfelio augimas, kuris gerokai atsilieka nuo BVP augimo. Pavojinga ir apie galimą perkaitimą signalizuojanti situacija susidaro tuomet, kai paskolų portfelis auga daug sparčiau nei gyventojų ir įmonių pajamos.

„Būtent tokias tendencijas visame regione matėme praėjusį dešimtmetį. Vis tik ekonomikos pakilimo ciklo metu besitraukiantis paskolų portfelis taip pat nėra sveikintinas ir dažniausiai rodo neišnaudojamą šalies potencialą“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Finansinio sektoriaus rodikliai taip pat rodo, kad visose regiono šalyse šiame verslo cikle plėtra buvo subalansuota. Bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik gerokai didesni nei reikalauja priežiūros institucijos, bet apskirtai vieni didžiausių pasaulyje. Likvidumas išlieka aukštas, o paskolų portfelio kokybė gera. Latvijoje paskolų mokėjimai, vėluojantys daugiau nei 90 dienų, sudaro 4 proc., Lietuvoje tokių paskolų yra 2,7 procento, o Estijoje – tik 0,5 procento.

„Viena iš silpnesnių Baltijos šalių vietų išlieka nepakankamas progresas siekiant Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals, SDGs). Lietuva ir Latvija kol kas yra vos pusiaukelėje mažindamos socialinę atskirtį, suteikdamos lygias galimybes bei užtikrindamos skaidrų bei efektyvų valstybės valdymą“, − atkreipia dėmesį N. Mačiulis.  

Pasak jo, visose Baltijos šalyse pasiekta tik apie 70 proc. tikslų aplinkosaugos srityje. Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir ypač Estijoje, gyventojai labiau kenčia nuo perteklinio kietųjų dalelių kiekio ore – tai yra didelio dyzelinių automobilių skaičiaus ir namų šildymo kietuoju kuru pasekmė.

„Swedbank“ ekonomistai pabrėžia, kad visose Baltijos šalyse vienam gyventojui tenkantis patentų skaičius išlieka labai žemas, tačiau tai yra tik kitų problemų pasekmės. „Lietuva atsilieka nuo daugelio EBPO šalių pagal moksleivių gebėjimus skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų srityse, o per pastaruosius penkiolika metų čia beveik jokio progreso nebuvo. Lietuva neigiamai išsiskiria ir pagal suaugusiųjų mokymąsi – noras ir galimybės visą gyvenimą gilinti žinias arba keisti profesiją išlieka ribotos“, − sako N. Mačiulis.

Visos Baltijos ir Šiaurės šalyse patenka tarp 20 proc. geriausių šalių Pasaulio Banko „Doing Business“ reitinge, ir Lietuva čia pralenkė Latviją ir Estiją. Tolimesnis progresas čia yra pageidautinas, bet tikrai nebe toks svarbus, kaip daug rimtesnių, pavyzdžiui, švietimo kokybės ar aplinkosaugos problemų sprendimas.

„Dienos pabaigoje makroekonominius, finansinius, socialinius, aplinkosauginius, lygybės, darnios plėtros ir kitus struktūrinius rodiklius geriausia apibendrina vienas rodiklis – žmonių laimė. JT pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva šoktelėjo į 42 vietą ir gerokai pralenkė Baltijos kaimynes Latviją ir Estiją. Vis tik šiek tiek šiauriau turime labai gerą pavyzdį ir siekiamybę – Suomija, Danija, Norvegija ir Švedija yra, atitinkamai, pirmoje, antroje, trečioje ir septintoje vietose pasaulyje“, − apibendrina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas N. Mačiulis.

„Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ataskaitoje“ analizuojamos šio regiono šalių stiprybės ir trūkumai, vertinamas jų augimo potencialas bei jų patrauklumas investuotojams ir verslui. Ataskaitoje pateikiama išsami struktūrinių makroekonominių bei finansų sektoriaus rodiklių apžvalga, vertinama plėtros darna ir tvarumas, aplinkosauga, socialinė sanglauda ir valstybės valdymas.

Visą ataskaitą anglų kalba galima rasti čia:

https://www.swedbank-research.com/english/nordic-baltic_business_report/2019/index.csp

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top