Lietuvos banko vadovas seimui paskutinį kartą situaciją kreditavimo rinkoje pristatė 2006-aisiais metais

Nepaisant to, jis atmeta bet kokius kaltinimus, apie bankų sektoriaus nepriežiūrą ir iš jos atsiradusias dideles paskolų palūkanas bei nebendradarbiavimą krizės laikotarpiu. Taip pat pastabų susilaukė ir krizės tyrimo komisija -  buvo teigiama, kad jie pirmieji nerodė noro bendradarbiauti, o po to tuo apkaltino centrinį  banką.

lb logo transparent

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko ir Seimo bendradarbiavimo, tačiau jis atmeta kaltinimus dėl nebendradarbiavimo su 2009-2010 metų krizės priežastis ir padarinius tiriančia komisija.

„2016 metais paskutinį kartą Seimo tribūnoje buvau, jeigu neklystu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė antrą kartą krizės tyrėjų apklausiamas V. Vasiliauskas. 

Jis priminė, kad pagal Lietuvos banko įstatymą jo vadovas anksčiau tradiciškai dukart per metus Seime pristatydavo situaciją bankų sektoriuje ir atsakydavo į parlamentarų klausimus.  

V. Vasiliauskas taip pat pareiškė, kad patys krizės tyrėjai pirmieji parodė nenorą bendradarbiauti su Lietuvos banku.

„Prašėme su komitetu susitikti, nes klausimai labai platūs buvo. (...) Pasiūlėme konstruktyvų dialogą – norėjome išsiryškinti aspektus, kuriais tikimasi mūsų indėlio į tyrimą. Tas susitikimas neįvyko. Ir buvo konstatuota, kad nebendradarbiaujame. Ir gegužę atsakėme į visus klausimus“, –  tvirtino LB  vadovas. 

Po apklausos komitete V. Vasiliauskas Seime žurnalistams sakė, kad ataskaitas jis gali pristatyti Biudžeto ir finansų komitete, tačiau į jį jis taip pat kviečiamas retai.  

„Pakankamai retai kalbėdavome ir komitete. Keli atvejai yra buvę. Daugiau tai buvo  kitais klausimais“,  – teigė V. Vasiliauskas. 

„Galiu daryti išvadą, kad bendradarbiavimo tobulinimui erdvės yra“, – pridūrė jis.  

V. Vasiliauskas parlamentarams pakartojo, kad krizės metu dirbtinio bankų elgesio nustatant tarpbankinių palūkanų normų indeksą Vilibor centrinis bankas neįžvelgė.

„Vien sakyti, kad dėl Vilibor pakėlimo buvo leista uždirbti bankams, turbūt neišeitų. Ir kad buvo dirbtinis susitarimas, mes tokių faktų nenustatėme“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Vėliau žurnalistams V. Vasiliauskas teigė, kad netrukus LB krizės tyrėjams pateiks išsamią informaciją, kuri parodys, ką dėl Vilibor laimėjo indėlininkai ir ką prarado paskolas ėmę žmonės  

„Ta informacija bus didelio spektro. (...) Parodys tendencijas, parodys, kokie veiksniai galėjo nulemti Vilibor pokyčius, kad nebuvo vien tik išraiška grynai tarpbankinių sandorių, bet taip pat ir devalvacijos rizikos įvertinimas ir valstybės bankroto rizikos įvertinimas, visa eilė tų aplinkybių, kurios ir sukonstruoja tą unikalią situaciją, įvykusią Lietuvoje 2008-2009 metais“, – kalbėjo V. Vasiliauskas .    

Komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas yra pareiškęs, kad LB atsisakė bendradarbiauti su krizės tyrėjais, jis taip pat abejojo, ar LB tinkamai prižiūrėjo komercinius bankus, per krizę galėjusius manipuliuoti Vilibor ir todėl būsto paskolas paėmę gyventojai galėjo patirti finansinės žalos. 

V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais. V. Vasiliauskas yra pranešęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekė įsidarbinti LB, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija. 

Generalinė prokuratūra yra gavusi Vyriausybės prašymą įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009–2010 metų krizę. 

Top