Šįkart situaciją įvertinti prašoma Generalinės prokuratūros. Klausimai jai iš esmės nesiskiria - "ar finansinės institucijos buvo tinkamai prižiūrėtos" ir "ar buvo ginamas viešasis interesas". Tokiu prašymu, anot premjero, siekiama išsiaiškinti ar nebuvo piktnaudžiaujama tų, kurie buvo pasiėmę paskolas litais, sąskaita

„Yra kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą dėl dviejų klausimų“, – pirmadienį teigė ministras pirmininkas.

Pasak jo, prokurorų bus klausiama, ar valstybės institucijos, atsakingos už finansinių įstaigų priežiūrą 2008 ir 2009 metais, „tinkamai atliko savo funkcijas, numatytas teisės aktuose“.

Teisėsaugos taip pat bus prašoma įvertinti galimą viešojo intereso gynimo poreikį, „nes dėl Viliboro istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažus nuostolius“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vyriausybė vėliau pranešė, kad taip siekiama tinkamai apginti piliečių, 2008-2009 metais turėjusių būsto paskolas litais, interesus. Prokurorų prašoma objektyviai įvertinti, ar valstybės institucijos užtikrino veiksmingą finansų sektoriaus priežiūrą ir pašalino prielaidas galimiems pažeidimams, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pasak Vyriausybės, dėl tuomet išaugusio Vilibor rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra didelis, o jiems galbūt padaryta žala reikšminga, Vyriausybė paprašė prokurorų apginti viešąjį interesą dėl dalies nuostolių atlyginimo. 

Visos per krizę veikusios buvusios finansų priežiūros institucijos šiuo metu prijungtos prie Lietuvos banko. 

Premjeras teigė, kad kreipimasis į prokuratūrą bus išsiųstas pirmadienį, tačiau neatsakė į klausimą, kokius duomenis Vyriausybė pateiks teisėsaugai.

S. Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad būsimame Vyriausybės sprendime nebus įvardijama jokia konkreti institucija, o sprendimas bus susijęs su žmonių interesų apsauga

„Pirmadienį Vyriausybė pasitarime priims sprendimą, bet mes nevardiname jokios konkrečios institucijos ir, matyt, neįvardinsime (...). Sprendimas bus susijęs su mūsų žmonių, mūsų vartotojų teisių ir interesų apsauga ir institucijų, kurios tuo metu turėjo užtikrinti, kad tai būtų padaryta“, – praėjusį trečiadinį sakė premjeras. 

Pasak S. Skvernelio, apie galimas kompensacijas gyventojams už nepagrįstai brangias paskolas per 2009-2010 metų krizę kalbėti yra anksti.

Be to, anot jo, šiuo metu nekeliamas klausimas dėl pasitikėjimo Lietuvos banku (LB).

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet nekomentavo  diskusijų Vyriausybėje, tačiau pareiškė, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekęs įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija, ir tai buvo viena iš aplinkybių, kodėl Lietuvos bankas pradėjo kalbėti viešai.

„Mūsų pokalbyje 2013 metų rudenį, kuriame kalbėjome apie finansinių paslaugų priežiūrą, taip pat jis (S. Jakeliūnas – BNS) užsiminė, kad turi kompetencijos ir galėtų prisijungti prie Lietuvos banko kolektyvo. Jeigu ne, tada jis turi pasiūlymą iš su „Snoru“ susijusių asmenų, ir tada jis parašytų knygą, ir kažkaip dalyvautų teisminiuose procesuose, susijusiuose su „Snoru“, kaip ekspertizės turintis asmuo“, – tuomet žurnalistams sakė V.Vasiliauskas.

S. Jakeliūnas teigė ministrams patvirtinęs, kad trečiadienį arba ketvirtadienį jis dar kartą kreipsis į Lietuvos banką, kad šis pateiktų visas pažymas apie Vilibor ir atsakytų į visus klausimus, esą suformuluotus dar gruodžio mėnesį.

S. Jakeliūnas teigia, kad centrinis bankas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti su Seimo laikinąja komisija. V. Vasiliauskas priekaištus kategoriškai atmeta. Jis sako, kad visa informacija institucijoms yra teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais.