Tyrimas: Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas galėtų būti geresnis

Spausdinti

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai gali atlikti paprastus finansinius reikalus, tačiau tuo daugumos žinios ir pasibaigia. Bendra tendencija yra tokia, kad turtingesni žmonės geriau supranta finansinius dalykus ir deja, šios žinios mažai koreliuoja su amžiumi, tad jauni žmonės nepasirodė taip gerai, kaip tikėtasi. Gyventojams pateiktame klausimyne buvo klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, paskolas, palūkanas, pensijų planavimą, draudimą ir kitas sritis.

investicijis grafikas2

Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės. 

„Kas tie 43? Mūsų finansinės žinios yra vidutiniškos, šis žodis turbūt labiausiai tinkantis. Apie 70 proc. žmonių apie finansus išmano. Tačiau, kas labiausiai sukėlė nerimą, kad žmonių, kurie gali vadinti save finansiškai išprususiais, yra apie 15 proc., o žmonių, kurie finansus išmano puikiai, yra mažiau nei vienas procentas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė LBA prezidentas Mantas Zalatorius. 

Pasak jo, Lietuvos gyventojai supranta, kad būtina taupyti, tačiau jų taupymo „horizontas yra trumpas“. 

„Nuo algos iki algos. Mes suvokiame, kaip sudurti galą su galu, bet kaip taupyti ateičiai, kaip planuoti finansus, mums neatrasta žemė. Suvokiame, kad išleisti nereikia daugiau negu uždirbame, bet nereiškia, kad taip elgiamės“, – teigė M. Zalatorius. 

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas sakė, kad tirtos gyventojų žinios, bet nors finansinių žinių nereikėtų painioti su finansine elgsena, šie dalykai yra susiję.

Pasak jo, tyrime lūkesčių nepateisino jaunimo finansinis raštingumas.

„Labiausiai nustebino prastas jaunimo pasirodymas (...) Švietimo svarbos nepervertinsime. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunajai kartai. (...) Matyt, turėjome lūkestį, kad jaunesnė grupė, užaugusi su „fintech“ ir bankais, kad jie bus labiau raštingesni ir atsakingesni. Buvo lūkesčiai, kad koreliuos su išsilavinimu ir pajamoms – tai pasitvirtino. Turtingesni žmonės – jų ir žinios geresnės“, – sakė I. Zokas. 

Geriausiai gyventojai žino apie namų ūkio biudžeto pagrindus bei taupymą – vidutines žinias čia demonstravo 57 proc., vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą – 22 proc. apklaustųjų. Pensijos planavimo žinios itin menkos – net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą,  investavimo tema – 13 proc. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė teigė, kad kiekvienas turi suvokti, jog atsakomybė dėl finansinės gerovės tenka būtent jam. 

„Turėtų atsirasti didesnis sąmoningumas, kad aš atsakingas už savo finansinį raštingumą (...), aš atsakingas už savo sprendimas, žinau, kad man reikia papildomų finansinių žinių. Reikia prisiimti atsakomybę“, – sakė J. Stankevičienė. 

VGTU mokslininkų žiniomis, tai yra pirmasis nacionaliniu mastu atliktas toks tyrimas. 

M. Zalatoriaus teigimu, indeksas turėtų padėti išsiaiškinti, koks finansinio raštingumo ar išprusimo lygis yra Lietuvoje.

„Tikslas tokio indekso yra ne kažką kaltinti – mes norime suvokti kur mes esame, nes norime progresą matuoti kasmet. (...) Finansinis išprusimas nėra įvykdomas per metus, tai kartais 20 metų horizontas (...) Pirmoji įžvalga, kad būti vidutinioku arba trejetukininku turbūt nieko gero“, – teigė M. Zalatorius. 

Atsižvelgus į užsienio praktiką, indekso skaičiavimui pasirinktos 6 sritys, kurių žinios atspindi gyventojų supratimą apie kasdienius finansus bei finansinius reiškinius. Į klausimyną įtraukti klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, investavimą, pensijos planavimą, draudimą, paskolas, infliaciją, palūkanas ir kita.

Be faktinių klausimų, teirautasi, kaip jie vertina savo finansinę situaciją. Ja šiuo metu dažniau patenkinti 36-45 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų žmonės dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

Klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė VGTU mokslininkai. Tyrimą atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo imtis – apie tūkstantis 18–75 metų respondentų. 

Tyrimą indeksui apskaičiuoti planuojama atlikti kas antrus metus – šitaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokytį.