Dėl Revolut kreditų teikimo metodikos kreipėsi į FNTT

Stasiui Jakeliūnui užkliuvo startuolis iš Jungtinės karalystės "Revolut". Tą lėmė 2 priežastys: vieno iš atstovų vertinimas, kaip jie teiks kreditus ir pritrauks klientus, antroji priežastis - tarp Revolut akcininkų yra asmenų susijusių su Rusijos politika.

kompiuterismacbook

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dėl Jungtinės Karalystės startuolio „Revolut“ veiklos.

Apie S. Jakeliūno kreipimąsi į FNTT pranešė portalas delfi.lt, šią informaciją parlamentaras patvirtino BNS. Į tarnybą S. Jakeliūnas kreipėsi gruodžio 21 dieną.

„Yra du motyvai: dėl banko verslo modelio ir vieno iš banko vadovų viešai pateikto vertinimo, kaip jie ketina pritraukti klientus ir dalinti paskolos, remdamiesi greitais ir neva technologiniais sprendimais. Kita informacija, pasirodžiusi viešai, kad tarp banko akcininkų gali būti su Rusijos politika susijusių asmenų.

Noriu, kad būtų patvirtinta arba paneigta, ar tai yra tikri faktai, ar ne“, – BNS sakė S. Jakeliūnas. Savo ruožtu Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad „Revolut“ rizikos vartotojams nekelia ir atvirkščiai – didina konkurenciją.S. Jakeliūnas teigia, kad su LB „Revolut“ klausimu bus diskutuojama
vasario pradžioje.

„Reikia išsiaiškinti aplinkybes, padiskutuoti ir su Lietuvos banku. Nežinau, ar Lietuvos banko valdyboje yra vieninga nuomonė dėl licencijos išdavimo (...) Aš neturiu pakankamai daug informacijos, todėl ir kreipiausi į tas (FNTT ir VSD – BNS) institucijas. Po diskusijų turėsime pilnesnį vaizdą“, – teigė S. Jakeliūnas.

Anot jo, bet į bet kokį naują banką, ypač tokį inovatyvų kaip „Revolut“, reikia žiūrėti atsargiai.

„Bankai yra ypatingas verslas. Jie kuria pinigus, kuria perkamąją galią, daro esminę įtaką ekonominiams procesams, de facto vykdo ekonominę politiką daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, todėl bet koks naujas bankas, ypatingai inovatyvus ir, šiuo atveju, su tokiom ambicijom, į tai reikia žiūrėti labai atsakingai ir atsargiai“, – sako parlamentaras.

Pasak S. Jakeliūno, kiti specializuoto banko licencijas Lietuvoje gavę bankai su „Revolut“ lygintis negali – pastarasis yra gerokai didesnis žaidėjas, todėl ir rizikas kelia didesnes.

„Kaip suprantu, jie („Revolut“ – BNS) planuoja veikti visos Europos Sąjungos mastu, todėl tokie specializuoti bankai sunkiai gali lygintis, ir rizika yra visai kitokia (...) kadangi mes užsiimame parlamentine kontrole, turime teisę klausti tiek Lietuvos banko, tiek kitų institucijų, kaip tos rizikos bus valdomos“, – tvirtina S. Jakeliūnas.
„Revolut“ specializuoto banko licencija buvo suteikta gruodžio mėnesį. 

Startuolis teigia turintis 3,3 mln. klientų, siūlo kelionių bei išmaniųjų įrenginių draudimą, momentinę prieigą prie kriptovaliutų, automatinį pinigų atsidėjimo ir taupymo įrankį ir
kita. Mėnesio operacijų vertė viršija 4 mlrd. JAV dolerių.

Apie planus siekti specializuoto banko licencijos pernai rugsėjį pranešė Lenkijoje steigiamas skaitmeninis bankas „Horum Bank“, kuriam vadovauja buvę vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO vadovai, taip pat Norvegijos „Fjord Bank“. Licenciją jau gavo kredito unija

„Mano unija“, anksčiau šį mėnesį pakeitusi pavadinimą į „Mano bankas“, taip pat Jungtinės Karalystės „Akce“ įmonių grupei priklausanti „European Merchant“.

Galimybė steigti specializuotą banką Lietuvoje atsirado 2017-ųjų pradžioje, įsigaliojus bankų įstatymo pataisoms. Šio tipo bankai turi atitikti visus bankams keliamus reikalavimus, tačiau jiems numatytas žemesnis – 1 mln. eurų – įstatinio kapitalo reikalavimas, apribojama teisė teikti investicines paslaugas.

 

  • Kreditas internete sms žinute
  • Pirma paskola nemokamai
  • Mini paskolos internetu

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top