„Lietuvos energija“ iš Europos investicijų banko gavo pirmąjį paskolos paketą

Europos investicijų bankas suteikė šimto devyniasdešimties milijonų eurų paskolą „Lietuvos energijai“, šį mėnesį įmonės sąskaitas jau pasiekė pirmieji dvidešimt milijonų eurų. Už gautas lėšas „Lietuvos energija“ planuoja plėtra visame Baltijos jūros regione.

Suteiktas kreditas

Plėtrą į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje ir užsienyje planuojanti valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ jau netrukus ieškos strateginių partnerių, su kuriais vystytų vėjo jėgainių Baltijos jūroje projektus. Apie tai ketvirtadienį pranešė grupės vadovas Darius Maikštėnas.

„Kitų metų pradžioje pradėsime ieškoti strateginių partnerių, kurie jau yra išvystę vieno ar dviejų gigavatų projektus, kad pasiruoštume jėgainių projektams Baltijos jūroje Lietuvos vandenyse. Tai būtų didžiosios Europos bendrovės, įskaitant ir su valstybės kapitalu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Maikštėnas.

Anot jo, grupė kartu su strateginiu partneriu galėtų ne tik statyti vėjo jėgaines Lietuvai priklausančioje Baltijos jūroje, bet ir dalyvauti kituose projektuose. Pasak jo, šiuo metu grupė žvalgosi investuoti į atsinaujinančios energetikos – vėjo sausumoje bei jūroje ir saulės – projektus.

Potenciali nagrinėjamų projektų galia gali siekti apie 4 gigavatus. Konkrečių projektų, į kuriuos žvalgomasi, grupės vadovai kol kas viešai neskelbia. Pasak grupės finansų ir iždo direktoriaus Dariaus Kašausko, kol kas nėra nuspręsta, iš kokių šaltinių bus finansuojamos naujos investicijos – jo teigimu, tai gali būti bankų paskolos, nuosavos ar obligacijų lėšos. Pasak jo, bus vertinama rinka ir sprendžiama, kurį variantą pasirinkti. D. Kašausko teigimu, grupė dar nėra išnaudojusi kogeneracinių jėgainių statybai pernai gautos 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskolos – šį gruodį paimta pirmoji suma – 20 mln. eurų.

Kitąmet „Lietuvos energija“ ketina įsigyti iki 50 MW vėjo parką Lenkijoje. Sandoris, kuro vertė neskelbiama, bus užbaigtas, išpildžius visas išankstines sąlygas. „Lietuvos energija“ šių metų lapkritį įsigijo Martino Gusiatino šeimos valdomą bendrovę „Stemma Group“ – už tris 34 megavatų galios vėjo parkus grupė sumokėjo 21,76 mln. eurų, jis finansuotas liepą išplatintos žaliųjų obligacijų emisijos lėšomis. Grupė šiemet pretendavo įsigyti 17 bendros 287 MW galios vėjo bei kitas jėgaines Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje valdančią įmonę „Nelja Energia“, BNS žiniomis, už akcijas pasiūliusi 269 mln. eurų.

Tačiau ji parduota Estijos energetikos grupei „Eesti Energia“. „Lietuvos energija“ pastaraisiais metais už 32 mln. eurų įsigijo vėjo parką Lietuvoje valdančią bendrovę „Eurakras“ ir Estijos „Tuulueenergia“ – jos valdo parkus Jurbarko rajone ir Estijoje. Grupė siekia iki 2020 metų Baltijos šalyse ir Lenkijoje valdyti 400 MW žaliosios gamybos pajėgumų. Planuojama, jog grupės investicijos per 12 metų sieks 6 milijardus eurų. Didžioji dalis jų bus nukreipta į išmaniąją ir žaliąją energetiką.

Energetikos ministerijos pasamdyti ekspertai vertins galimybę Baltijos jūroje plėtoti vėjo elektrinių parkus. Ministerijos vertinimu, jėgainių statybos Baltijos jūroje konkursai galėtų būti skelbiami anksčiausiai 2021-2022 metais.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau siūlė didžiausioms Europos vėjo energetikos kompanijoms – „Vestas“, „Siemens Gamesa“, „Enercon“ ir „Vatenfall“ – investuoti Lietuvoje, tačiau šalis užsienio kompanijas domina kaip regionas, nes keli šimtai megavatų vienai valstybei, pasak Ž. Vaičiūno, būtų brangu.

 

  • Kreditas internete sms žinute
  • Pirma paskola nemokamai
  • Mini paskolos internetu

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top