LR seimui pritarus siūlymams, kad reikia išpirkti suskystintų dujų terminalo saugyklą/laivą "Independence", planuojama pasiskolinti daugiau kaip tris šimtus milijonų eurų. Tikėtina, kad kreditas bus suteiktas bendrovei "Klaipėdos nafta", su valstybės garantijomis. Kur ketinama skolintis (iš komercinių bankų ar išleidžiant obligacijų emisiją) kol kas dar nėra nuspręsta.

Seimas leido iki 2024 metų pabaigos išpirkti šiuo metu nuomojamą Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą. Jis būtų išpirktas iki 2024 metų pabaigos, kai baigsis jo nuomos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ sutartis.

Seimas antradienį priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas: už balsavo 99 Seimo nariai, prieš – vienintelis socialdarbietis Artūras Skardžius, o 17 susilaikė. Energetikos komisijos pirmininkas „valstietis“ Virgilijus Poderys mano, kad sprendimas išpirkti laivą yra teisingas, nes trečdaliu sumažintų jo išlaikymo sąnaudas. „Turėdami savo terminalą, su juo galime elgtis kaip norime – pirkti, parduoti ar pardavus kitą nusipirkti – turėtume daugiau laisvės ir galimybių apsispręsti“, – teigė jis.

Tuo metu Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad dėl didelių pokyčių dujų rinkoje sprendimas išpirkti laivą yra ankstyvas. „Šiandien yra per anksti spręsti šitoje nuolat kintančioje rinkoje, kuri rodo aiškią tendenciją, kad ko gero ateityje Lietuvai reikės mažiau dujų negu dabar suvartojame“, – prognozavo parlamentaras ir siūlė dėl laivo likimo apsispręsti ne dabar, o priartėjus 2024 metams. E. Gentvilas aiškino, kad dujų vartojimui Lietuvoje bei SGD laivo išpirkimui įtakos turės Jonavos trąšų gamyklos „Achemos“ situacija, būsima dujotiekio jungtis su Lenkija, Kaliningrado suskystintų gamtinių dujų terminalas bei augantis amerikietiškų SGD importas į Europą.

Parlamentaras mano, kad mažesnį dujų suvartojimą skatins didėjantys renovacijos tampai. Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad Lietuva, išpirkusi laivą, būtų pirma tai padariusi tokio laivo nuomininkė. „Nė vienai šaliai tai nėra pavykę padaryti. Tai irgi galime didžiuotis tuo, kad yra pripažinimas mūsų kompetencijų, kad pajėgiame tą laivą valdyti ir, manau, pajėgsime komerciškai jį teisingai naudoti“, – kalbėjo Seimo narys.

Seimui leidus pardavimą terminalo veiklos sąnaudos mažės nuo 66 mln. iki 43 mln. eurų per metus. Ketvirtadalį šių sąnaudų sumokanti didžiausia gamtinių dujų vartotoja Jonavos trąšų gamykla „ Achema“ per metus mokėtų apie 6 mln. eurų mažiau.

Seimas leido sumažinti laivo „Independece“ išlaikymo kaštus jau nuo 2019 metų bei optimaliai išdėstyti iki 2044 metų pabaigos. SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ antradienį pranešė, kad Seimo sprendimas pradeda naują etapą šalies energetikos istorijoje ir atveria galimybių regioninei lyderystei. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas gruodį, po vizito JAV, BNS teigė, kad sprendimas dėl terminalo laivo išpirkimo iš esmės pakeistų Lietuvos kaip SGD pirkėjos statusą.

„Pirmiausia atsirastų galimybė lankstesnėms trumpalaikės, vidutinės trukmės, ilgalaikių pirkimo sutarčių sąlygoms ir derinti tokias sutartis tarpusavyje. O tas lankstumas reiškia daugiau erdvės ir galimybių konkurencingesnėms dujų kainoms“, – kalbėjo ministras. Ministras neatmetė galimybės, kad Lietuvos sutartys dėl JAV importo gali būti pasirašytos jau kitąmet. Jis pridūrė, jog „Independence“ ilgainiui galėtų aktyviai dalyvauti pasiimant dujas iš JAV. Vis dėlto dalis energetikos ekspertų anksčiau teigė, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje.

Buvęs Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigia, kad sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius tuomet pripažino, kad laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau toks sprendimas, anot jo, priimtas per anksti. Jo teigimu, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje, kur dujas keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos.

„Klaipėdos naftoje“ jau įsteigta atskira Klaipėdos SGD tarnyba, kuri rūpinsis Klaipėdos terminalo kaštų mažinimu, SGD eksportu į trečiąsias šalis, bunkeravimo ir kitais su terminalo veikla susijusiais klausimais. „Klaipėdos naftos“ skaičiavimu, nuo 2014-ųjų, kai veiklą pradėjo SGD terminalas, dėl atpigusių dujų Lietuvos gyventojai iš viso sutaupė 103 mln. eurų. Lietuvai ketinant išpirkti laivą-saugyklą, valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją. Viena – iki 148 mln. eurų – paskola būtų skirta jau nuo 2019 metų vidurio sumažinti SGD terminalo sąnaudas 40 proc., o kita – 121–160 mln. eurų paskola – SGD laivui įsigyti, nurodoma įstatymų pakeitimų aiškinamajame rašte.