Pinigų plovimo prevencijos reikalavimai Lietuvoje yra tokios srities, kurioje tikrinimų intensyvumas per pastaruosius kelerius metus gerokai išaugo, ir finansų analitikai iš kreditai.info pastebi, kad tai ne visada reiškia, jog pačių pažeidimų padaugėjo, o dažniau reiškia, kad reguliatorių tikrinimo metodai tapo išsamesni ir sistematiškesni, nors skeptikai galėtų argumentuoti, kad griežtėjanti priežiūra kartais baudžia įstaigas ne už esmines klaidas, o už dokumentacijos netobulumus, kurių poveikis faktiniam pinigų plovimo rizikų valdymui yra abejotinas. ValorPay atvejis yra stebėsenos pažeidimas, ne konkrečių įtartinų sandorių neaptikimas ar nepranešimas apie juos, ir tai yra skirtumas, kuris praktikoje gali reikšti, kad įstaiga tiesiog blogai dokumentavo savo procedūras, o ne kad per ją realiai judėjo nešvarūs pinigai. Lietuvos bankas šio skirtumo neparyškina savo pranešime, o tai yra standartinė reguliavimo komunikacijos praktika, kai pažeidimas aprašomas pagal kategorijos pavadinimą, o ne pagal faktines aplinkybes, ir tai paleidžia daug erdvės interpretacijoms tiek visuomenei, tiek pačiai rinkai.

Tą pačią savaitę Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas pritarė dviem AB Mano bankas valdybos narių kandidatūroms, leisdamas Mindaugui Rudžiui ir Edgarui Grabauskui eiti šias pareigas. Tokio pobūdžio sprendimai reguliariai pasirodo institucijos pranešimuose, ir dažniausiai jiems neskiriamas didelis visuomenės dėmesys, tačiau bankų valdybų sudėtis yra vienas iš tų dalykų, kurie turi ilgalaikę įtaką, o ji matoma tik per kelerius metus, kai valdybos nariai pradeda daryti konkrečius sprendimus dėl rizikų, skolinimo politikos ir santykių su reguliatoriais. Lietuvos bankas tikrina kandidatūras pagal nustatytus reikalavimus, vertindamas reputaciją, kvalifikaciją ir galimus interesų konfliktus, ir tai yra standartinė procedūra visoje Europos Sąjungoje, bet ji nėra skaidri ta prasme, kad viešai nepateikiamas nei išsamesnis kandidatų vertinimas, nei informacija, kokios alternatyvos buvo svarstytos ir kodėl pasirinkti būtent šie asmenys, o ne kiti.

Trečias šio priežiūros komiteto sprendimas susijęs su UAB BLENDER LITHUANIA F2, vartojimo kredito davėju, kurio akcijų paketo daugiau nei 20 proc. leis įsigyti Latvijoje registruota SIA MC SOLUTIONS kartu su fiziniu asmeniu, ir Lietuvos bankas šiam sandoriui pritarė po prašymų išnagrinėjimo. Tai yra vadinamoji kvalifikuoto akcijų paketo įsigijimo procedūra, kuri pagal ES finansų reguliavimą reikalauja reguliatoriaus pritarimo, kai investuotojas viršija 10, 20, 33 ar 50 proc. slenkstį, ir šiuo atveju sandoris siekia ar viršija 20 proc. ribą, bet tikslesnių detalių apie Latvijos įmonės tapatybę ar jos veiklos pobūdį oficialus pranešimas nepateikia. Tai nėra Lietuvos banko kaltas, nes reguliavimo sistema nereikalauja tokio lygio atskleidimo visuomenei, tačiau kai užsienio kapitalas įsigyja dalis vartojimo kredito įstaigose, klientams ir rinkos analitikams paprastai būna sunku suprasti, kas iš tikrųjų tampa savininku ir kaip tai paveiks veiklos kryptį arba sprendimų priėmimo struktūrą.

Vartojimo kredito rinkoje Lietuvoje veikia kelios dešimtys licencijuotų davėjų, ir dalies kontrolės perėjimas į Latvijos kapitalo rankas yra rinkos konsolidacijos ženklas, kuris stebimas jau kelerius metus tiek Lietuvoje, tiek plačiau Baltijos regione. BLENDER LITHUANIA F2 yra atskiras juridinis asmuo nuo BLENDER LITHUANIA, ir tai rodo, kad pati įmonių grupė jau yra susiskaldžiusi į kelis subjektus, tikriausiai dėl reguliavimo ar mokestinės struktūros priežasčių, kas yra įprasta praktika tarp vartojimo kredito davėjų, kurie nori atskirti portfelius arba veiklos segmentus. Kai tokioje struktūroje pasikeičia stambus akcininkas, klausimas apie tolesnę strategiją ir galimą verslo modelio kaitą lieka praktiškai neatsakytas tol, kol naujieji savininkai nepradeda daryti konkrečių pakeitimų, o tai gali užtrukti kelis mėnesius ar ilgiau.

Šis Finansų rinkos priežiūros komiteto posėdis yra tipiškas tuo, kad apjungia labai skirtingo pobūdžio sprendimus, nuo baudos mokėjimo įstaigai iki valdybos narių patvirtinimo ir kapitalo sandorių pritarimo, ir visi jie pateikiami kaip lygiaverčiai punktai viename pranešime, nors jų reikšmė rinkos dalyviams skiriasi gana stipriai. ValorPay bauda turės tiesioginę finansinę pasekmę ir stebėsenos procedūrų peržiūrą, Mano banko valdybos sudėties pokytis pradės daryti įtaką po kelių mėnesių, o BLENDER LITHUANIA F2 akcijų sandoris gali iš viso nepaveikti vartotojų kasdienės patirties, jei nauji savininkai nekeičia palūkanų normos ar skolinimo sąlygų politikos.