Seime toliau diskutujama dėl pradelstų būsto paskolų palūkanų mažinimo

Kreditai.INFO kiek anksčiau jau rašė, apie šioje seimo sesijoje svarstomas įstatymų pataisas, kurios ribotu bankų ir kitų kreditorių nustatomas palūkanas už pradelstas periodines įmokas, turintiems būsto paskolas asmenims. Šiandien seimui vėl nepavyko susitarti dėl galutinio įstatymo varianto, bet planuojama, kad tai gali nutikti jau rytoj.

lrseimas

Delspinigiai bankams už pradelstas būsto paskolų įmokas netrukus gali sumažėti, tačiau dar neaišku kiek – kol kas nesutariama dėl jų dydžio. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, praėjusią savaitę svarstęs „valstiečio“ Stasio Jakeliūno parengtas įstatymo pataisas, galutinį sprendimą žada priimti trečiadienį.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisomis siūlom, kad netesybos nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną siektų 0,02 proc., arba 7,2 proc. per metus. Dabar jos negali viršyti 0,05 proc., arba 18 proc. per metus. „7,2 proc. yra ta riba.

Ties viršutine riba tarptautinės praktikos, bet gerokai mažesnės nei dabartinės“, – teigė S. Jakeliūnas. Anot jo, didžiausi delspinigiai taikomi Vokietijoje ir Švedijoje, kur jie siekia nuo 5 iki 7 procentų. Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius tvirtino, kad 7,2 proc. netesybos yra mažesnės nei vartojimo paskolos palūkanos, siekiančios 8–15 procentų. „Neišsaugome paskolų ir palūkanų hierarchijos“, – komiteto posėdyje apgailestavo T. Garbaravičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didelės mokėtinos sumos gali susikaupti po sutarties nutraukimo, jei ginčas persikeltų į teismą ir būtų pritaikytos „procesinės palūkanos“. „Bankams gali būti paskata nutraukus (sutartis – BNS) ne iš karto klientą atiduoti antstoliams, o palikti šešis mėnesius laiko savo mokumui atstatyti ir per tą laiką auginti palūkanas. Ši vieta palieka vietos bankams piktnaudžiauti“, – teigė T. Garbaravičius. Anot jo, tokią praktiką reikėtų uždrausti. Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys komitete tvirtino, kad pataisos leidžia „šiek tiek liberaliau“ traktuoti finansinę drausmę. „Netesybos yra atgrasymo priemonė, ji sukuria prielaidas, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir nesilaikoma sutarties.

Keistai atrodo, kai naudotis lėšomis nemokant įmokų, bet mokant netesybas, yra pigiau nei gauti vartojimo kreditą“, – teigė A. Budrys. Parlamentarai taip pat diskutuoja, ar delspinigių dydis neturėtų skirtis, kai klientas nemoka eilines įmokos, ir kai sutartis jau yra nutraukta, o bankas bando išieškoti paskolą.

„Didžiausia problema yra ne kai žmogus vėluoja sumokėti eilinę įmoką ir delspinigiai skaičiuojami tik nuo jos, o kai sutartis nutraukiama ir lieka nesumokėta didelė suma ir delspinigiai skaičiuojami nuo jos. Gal verta atskirti – eilinio įmokos nesumokėjimo atveju delspinigiai būtų vienokie, kad ir 10 proc., o nutraukus sutartį mažesni, kokie yra Civiliniame kodekse – 5 proc. metinių palūkanų“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

Taip pat siūloma naujus delspinigius taikyti ir dabartinėms sutartims. Anot S. Jakeliūno, tam pritaria tiek Lietuvos bankas, tiek Bankų asociacija. Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo kovo ir negaliotų greitųjų vartojimo kreditų įmonėms.

 

  • Kreditas internete sms žinute
  • Pirma paskola nemokamai
  • Mini paskolos internetu

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top