Apie tai gegužės 28 d. „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ diskutavo  Seimo narys Karolis Neimantas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis ir advokatų kontoros „Bartkus ir partneriai“ BENDROVIŲ TEISĖS INICIATYVA advokatas Julius Pagojus.

Įstatymai palankūs vengiantiems skolų mokėjimo

Administracinės teisės pažeidėjai valstybei įsiskolinę milijonus eurų. Didelė dalis nesumokėtų baudų taip ir liks „popierinėmis sankcijomis“, nes į valstybės biudžetą atkeliauja tik apie 60 proc. kelių eismo pažeidėjams skirtų baudų. Ir ne todėl, kad pažeidėjai neišgali mokėti, o todėl kad jie gali nemokėti paskirtų baudų, pasinaudodami patogia įstatyminių nuolaidų sistema.

Lietuvos antstolių rūmų vadovas I. Gaidelis akcentavo, kad šiandieniniai Lietuvos įstatymai skolų turinčiam asmeniui suteikia per daug galimybių išvengti skolų mokėjimo: didelė dalis skolingų asmenų gyvena iš nelegalių pajamų, gauna atlygį į užsienio sąskaitas arba gauna socialines išmokas, iš kurių skolos neišieškomos. Dėl šiuo metu esamo teisinio reguliavimo pažeidėjai, ypač sukaupę didelį kiekį nesumokėtų administracinių baudų, lengvai išvengia jų mokėjimo, sulaukdami 5 metų senaties.

„Mes turbūt suprantame, kad mamos ar tetos vardu registruotu automobiliu važiuojantis asmuo turi pinigų įsigyti kuro, susimokėti už draudimą. Tačiau, kai jis padaro teisės pažeidimą ir mes matome, kad jis registruotas Užimtumo tarnyboje, mes baudos neišieškome ir dar, visi susikaupę, jam papildomai sumokame  išmoką. Ar tai yra teisinga?“– retoriškai klausė antstolis I. Gaidelis.

Anot jo, žvelgdami į užsienio praktiką matome, kad daugelyje šalių nedarbo išmoka nėra visais atvejais neliečiama. Galbūt iš tokios išmokos nereikia išieškoti komunalinių skolų ar vartojimo kreditų. Tačiau, jeigu asmuo padaro jau ne pirmą teisės pažeidimą, jeigu jis elgiasi piktavališkai, tai kodėl neišieškoti tokių baudų iš lėšų, kurias asmeniui sumoka visi mokesčių mokėtojai, svarstė I. Gaidelis.

Valstybės skolininkai skolų turi penkistart daugiau, o dirba rečiau

Pasak antstolio I. Gaidelio, antstolių turima statistika sakyte sako, kad atėjo metas veikti. „Asmenys, kurie skolingi tik privatiems kreditoriams, vidutiniškai turi po 2,1 skolų išieškojimo bylos. Tuo tarpu valstybei skolingi asmenys jų turi vidutiniškai po 10,8. Tai yra, daugiau nei penkiskart daugiau. Be to, privatiems kreditoriams skolingi asmenys 20 proc. dažniau dirba legaliai. Išvada: jeigu esi skolingas valstybei, tai gali drąsiai laukti senaties termino, kuriam suėjus baudos bus tiesiog nurašytos,– kalbėjo I. Gaidelis.

Skolininkų išsisukinėjimas skurdina valstybę

Parlamentaro K. Neimanto teigimu, sankcijos už administracinės teisės pažeidimus ir  administracinių baudų surinkimas – du skirtingi klausimai, bet jie abu susiję su bendra visų žmonių nauda. „Vieni nemoka baudų, žiūri atsainiai, tuo tarpu nesurenkami pinigai į biudžetą ir kenčia socialinės paslaugos, šalies augimas“,– pripažino K. Neimantas.

Jo žodžiais, skolų ir baudų nemokėjimas yra didžiulė problema. „Žmones, kurie piktybiškai pažeidinėja taisykles, mes subsidijuojame dvigubai: mokame jiems pašalpas ir iš esmės leidžiame nemokėti baudų. Tarsi siunčiama tokia žinutė, kad „Jūs esat neliečiamieji, jūs galite daryti, ką norite, ir esate išlaikomi valstybės“. Tokia praktika  tikrai yra ydinga,“– pripažino Seimo narys K. Neimantas.

Kaip pabrėžė K. Neimantas, į užsienį išvykę teisės pažeidėjai taip pat neturėtų išvengti Lietuvoje paskirtų baudų. Iki 2027 m. vidurio  Lietuvoje planuojama pasiruošti įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvą dėl užsienio piliečiams skirtų baudų išieškojimo.

Asmenys, kurie piktavališkai vengia atsiskaityti, įvairiems kreditoriams iš viso yra skolingi apie 2 mlrd. eurų (ši suma prilygsta maždaug 11 proc. 2025 m. planuojamų biudžeto pajamų). Verslo subjektai, negalėdami susigrąžinti jiems priklausančių lėšų, nuo neatgaunamos  lėšų dalies nesumoka ir mokesčių valstybei.

Kreditorių teisių apsauga Lietuvoje prastėja

Advokato J. Pagojaus, pastebėjimu, kreditorių teisių apsauga Lietuvoje prastėja. „Jeigu prieš maždaug 10 metų Pasaulio banko reitinge mes pagal kontraktų užtikrinimą buvome treti pasaulyje, tai dabar jau esame tik septinti. Be abejo, tai vis dar yra labai aukšta vieta ir mūsų skolų išieškojimo sistema vis dar yra pavyzdys visai Europai. Bet mes po truputį judame atgal ir visos tos nuolaidos skolininkams, be visada pagrįstos, tikrai prie to prisideda“– sakė J. Pagojus.

Dalies teismo priteistų skolų kreditoriai negalės susigrąžinti nė per 100 metų, nes išieškojimo procesai dėl nuolaidų skolininkams tapo labai lėti (pailgėjo 3-4 kartus).

J. Pagojus atkreipė dėmesį, kad valstybė turi du pagrindinius svertus, kaip skolingus asmenis skatinti atsiskaityti. Vienas  jų – tai valstybės mokamos lėšos, iš kurių galėtų būti leidžiama išieškoti piktybinių pažeidėjų nesumokėtas baudas. Kitas – tai įvairių valstybės paslaugų, leidimų ar vairuotojų pažymėjimų išdavimo apribojimai.

Lietuvos antstolių rūmai siūlo mažinti nuolaidų skolininkams lygiavą ir pasinaudoti užsienio šalių patirtimi

Teisingumo ministerijai inicijuojant įstatymo pataisas, kad vadinamosios „skolų atostogos“ nebūtų taikomos išlaikymo savo vaikams nemokantiems skolininkams, Lietuvos antstolių rūmai siūlo, kad analogiška tvarka būtų taikoma ir administracinės teisės pažeidėjams. Kitas siūlymas – kad administracines baudas turėtų būti leidžiama išieškoti iš nedarbo išmokų ar kitų valstybės mokamų išmokų, kai pažeidėjai nesumoka baudų laiku ir nesutinka atlikti visuomenei naudingų viešųjų darbų. Antstoliams taip pat turėtų būti suteikta teisė individualiai vertinti kiekvieno skolingo asmens situaciją ir, atsižvelgiant į tai, taikyti arba netaikyti švelnesnes išieškojimo priemones. Dėl šiuo metu esamo teisinio reguliavimo pažeidėjai, ypač sukaupę didelį kiekį nesumokėtų administracinių baudų, lengvai išvengia jų mokėjimo, sulaukdami 5 metų senaties.

Užsienio šalys skolų vengimo problemas sprendžia įvairiais būdais, daugelis kurių galėtų būti naudingi ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Latvijoje neseniai priimtas įstatymo pakeitimas, pagal kurį iš administracinių baudų nesumokėjusių pažeidėjų pajamų leidžiama išskaičiuoti didesnes procentines dalis, negu iš kitų skolininkų pajamų. Nyderlanduose leidžiama išieškoti skolas valstybei iš socialinių pašalpų ir kitų išmokų. Estijos teismas išlaikymo nemokančiam asmeniui gali neribotam laikui apriboti teisę medžioti, teisę žvejoti, teisę vairuoti motorinę transporto priemonę, leidimą laikyti ginklą ir leidimą įsigyti ginklą, teisę vairuoti pramogines ir asmenines vandens transporto priemones. Kai kurios užsienio šalys jų teritorijoje nubaustus ir neatsiskaičius eismo pažeidėjus sustabdo oro uostuose, reikalaudamos sumokėti baudas. Turint galvoje, kad aibė eismo pažeidėjų dažnai keliauja į užsienį, tokia priemonė tikrai padėtų jiems geriau prisiminti nesumokėtas baudas ir gerokai papildytų Lietuvos biudžetą.