Ko gero svarbiausias šios dienos klausimas, kurio su nerimu laukė viso pasaulio investuotojai ir beveik kiekvienas būsto paskolą turintis europietis - tai ECB sprendimas dėl bazinės palūkanų normos. Šiandien įvykusiame posėdyje buvo nuspręsta ir toliau palikti galioti nulinę palūkanų normą. Toks sprendimas džiugina visus turinčius kreditus ar planuojančius skolintis artimiausioje ateityje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įvykusiame Valdančiosios tarybos posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir patvirtino, kad jos šiuose lygiuose liks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“, pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai. Kaip ir prognozuota, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,4 proc., o tai reiškia, kad bankams ir toliau teks mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke. ECB ir toliau ketina 2018 metų gruodį užbaigti obligacijų pirkimą pagal kiekybinio skatinimo programą, o iki gruodžio pabaigos vertybinių popierių pirkimui išleisti po 15 mlrd. eurų per mėnesį. Tačiau euro zonos centrinis bankas ir vėl pažymėjo, kad kiekybinio skatinimo užbaigimas priklausys nuo gaunamų duomenų, be kita ko, apie infliaciją ir infliacijos lūkesčius.

„ECB valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar bent iki 2019 metų vasaros pabaigos, tačiau bet kokiu atveju tiek, kiek to reikės siekiant užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 proc., bet jam artimo lygio“, – pažymima banko paskelbtame pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad lėšos, gaunamos iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, bus reinvestuojamos dar gana ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynieji turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga.

Dabar rinkos dalyviai laukia tradicinės ECB vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) spaudos konferencijos, kuri prasidės šiek tiek vėliau. Analitikai apskritai mano, kad jis pakartos anksčiau padarytus pareiškimus apie tai, kad nenumatytų įvykių euro zonos ekonomikoje atveju centrinio banko pinigų politika gali būti pakoreguota.

Taip pat bus stebima, ar M. Draghi – Italijos pilietis – užsimins apie vadinamąją Italijos dramą – Romos ir Briuselio priešpriešą dėl Italijos biudžeto projekto. Euro kursas, prieš ECB rezultatų paskelbimą siekęs 1,1407 JAV dolerio, ūgtelėjo iki 1,1409 JAV dolerio. Tuo tarpu pagrindiniai Europos akcijų indeksai toliau kopia aukštyn. Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx 600“ paūgėjo 0,1 procento.