Remdamasis Lietuvos statistikos departamento (osp.stat.gov.lt), Lietuvos banko (lb.lt), SEB banko (seb.lt) bei žiniasklaidos priemonių pateikiamais duomenimis, kreditai.info portalas prognozuoja, kad po laikino infliacijos atoslūgio Lietuvoje kainų augimas pamažu vėl stiprės. Nors trumpuoju laikotarpiu gyventojai pajuto tam tikrą kainų augimo sumažėjimą, ekspertai vertina, kad žemiausio metinės infliacijos taško, užfiksuoto praėjusio metų rugsėjo mėnesį, era jau baigėsi.

infliacija | Asociatyvi iliustracija iš pixabay.com

Trumpalaikis kainų augimo tempo sulėtėjimas

Lietuvos statistikos departamento pagrindinių šalies rodiklių duomenys rodo, kad 2023-ieji, ypač antra metų pusė, buvo laikotarpis, kai metinė infliacija, palyginus su ankstesniais metais. Šį kainų spaudimo mažėjimą lėmė tarptautinių energetikos rinkų stabilizavimas, 2022-aisiais išaugusios energijos kainos bazinio efekto išblėsimas bei vangesnė vidaus paklausa. Mažėjusi žaliavų ir gamtinių išteklių kaina suteikė galimybę trumpam atokvėpiui, leidusiam vartotojams geriau prognozuoti savo išlaidas, o įmonėms – lanksčiau planuoti gamybos bei logistikos sąnaudas.

Rugsėjo mėnesį metinė infliacija, anot vz.lt, nukrito iki vos 0,4 proc. Tai buvo ypatingai žemas rodiklis, faktiškai priartėjęs prie kainų stabilumo. Toks lygis leido tikėtis, kad trumpam pavyks išvengti staigių kainų pokyčių, suteikiant erdvės ir vartotojams, ir verslui.

Lapkritį fiksuojamas nuosaikus infliacijos atsigavimas

Vis dėlto, naujausi LRT (2024-12-05) skelbiami rodikliai rodo, kad rugsėjį pasiektas infliacijos „dugnas“ nebuvo ilgalaikis. Lapkričio mėnesį metinė infliacija jau siekė 1,3 proc., kas signalizuoja apie menką, bet aiškų kainų atsigavimą. Nors palyginus su 2022-aisiais tai vis dar nedidelis skaičius, augimo tendencija reiškia, kad rinkoje vėl pradeda kilti kainų lūkesčiai. Ekonomistai pažymi, kad šis kilimas yra daugiau nuosaikus nei staigus – tai veikiausiai reiškia, jog grįžtama link „normalios“ infliacijos, atspindinčios bendrai kintančias ekonomikos sąlygas.

Ekonomistų požiūris ir makroekonominė perspektyva

SEB banko naujausi Lietuvos ekonomikos ir finansų rodikliai rodo, kad nors šalies ekonomika auga lėčiau, darbo rinka išlieka santykinai stabili, o atlyginimų augimas taip pat prigesęs. Tai reikšminga, nes lėtesnis pajamų kilimas mažina gyventojų perkamosios galios didėjimo tempą ir vėsina vartojimą – vieną pagrindinių infliacijos skatintojų.

Tarptautiniai veiksniai, tokie kaip euro zonos pinigų politika, pasaulinė žaliavų rinka bei geopolitinė įtampa, daro netiesioginę, tačiau ilgainiui svarbią įtaką infliacijai Lietuvoje. Jei pasaulinė ekonomika patirs naujų sukrėtimų, jie gali persiduoti ir į Lietuvos rinką, sukurti naują kainų spaudimą. Lietuvos bankas (lb.lt) savo pranešimuose taip pat akcentuoja, kad metinės infliacijos žemiausias taškas jau praeityje ir ateityje galima tikėtis nuosaikaus kainų augimo.

Prognozės ateičiai ir parengiamieji žingsniai

Ateinančiais metais, kaip prognozuoja Kreditai.INFO, bus stebimas nuosaikus infliacijos kilimas – ne toks staigus, koks buvo pandemijos ir energijos krizės laikotarpiais, bet ir ne toks vangus, koks fiksuotas šių metų rugsėjį. Vartotojai turėtų ruoštis lėtam, bet pastoviam kai kurių prekių ir paslaugų brangimui. Verslas, siekdamas išlaikyti pelningumą, privalės toliau optimizuoti gamybos bei tiekimo procesus, diegti inovacijas, padedančias mažinti sąnaudas, ir efektyviau valdyti rizikas, susijusias su žaliavų ar komponentų trūkumu.

Finansų institucijos – komerciniai bankai, kredito unijos ir kiti rinkos dalyviai – taip pat atsižvelgs į šias tendencijas, koreguodami palūkanų normas, kredito sąlygas ar konsultavimo paslaugas. Stabilizuojantis infliacijai ir grįžtant arčiau istoriškai priimtinų normų, institucijos galės siūlyti lankstesnes finansines priemones, pritaikytas tiek gyventojams, tiek verslui.

Lietuvos banko prognozė | Šaltinis lb.lt

Galutinis vertinimas

Rugsėjo mėnesį stebėtas itin žemas – vos 0,4 proc. – metinės infliacijos lygis buvo greičiau trumpalaikė išimtis nei ilgalaikė tendencija. Lapkritį fiksuotas 1,3 proc. rodiklis leidžia daryti išvadą, kad kainų kreivė pamažu grįžta į nuoseklaus augimo vėžes. Ši situacija žymi, kad eksterminiai šokai, paveikę energetikos ir žaliavų rinkas, pamažu praranda savo stiprumą, o Lietuvos infliacijos rodikliai formuojasi pagal subtilesnes, vidines ir išorines ekonomines sąlygas.

Ateityje, kaip prognozuoja Kreditai.INFO, galima tikėtis nuosaikios, bet ilgainiui vis pastebimesnės infliacijos, prie kurios teks prisitaikyti tiek vartotojams, tiek verslui. Tokia padėtis reikalauja lankstumo, atidžios sąnaudų kontrolės ir pasirengimo galimiems globaliems pokyčiams, galintiems paveikti šalies kainų lygį ir ekonominį stabilumą.