Daug diskusijų keliantis finansinio išprusimo klausimas pagaliau sulaukė ir valdžios institucijų dėmesio. Tiesa kol kas dar nepalnuojama įvesti papildomas pamokas moksleiviams, bet pirmieji žingsniai siekiant ugdyti finansinį išprusimą ir atsakomybė jau daromi.

Siekdamos pagerinti gyventojų finansinį raštingumą, penkios valstybės institucijos susitarė iki 2021 m. kartu įgyvendinti Visuomenės finansinio švietimo planą.

Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra veikdami kartu sieks pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, sąžiningai mokėti mokesčius. Planas parengtas Finansų ministerijos iniciatyva.

Geresnis finansinis ir mokesčių raštingumas padeda mažinti gyventojų finansinę atskirtį, namų ūkių įsiskolinimo riziką ir prisideda prie valstybės finansų stabilumo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tarptautinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos moksleiviams ir suaugusiems gyventojams itin trūksta finansinio raštingumo žinių ir įgūdžių.

Tarptautinis EBPO PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių finansinis raštingumas nesiekia jų bendraamžių lygio kitose šalyse. Lietuva kartu su Slovakija yra sąrašo apačioje ir dalinasi 11-12 pozicijas iš 15 tyrime dalyvavusių šalių.  Geriausių finansinio raštingumo rezultatų pasiekė Kinijos, Belgijos, Kanados, Rusijos ir Nyderlandų penkiolikmečiai. Prasčiausi pasiekimai – Brazilijos, Peru ir Čilės moksleivių. Tyrimas atskleidė didžiulį atotrūkį tarp Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų, kaimų mokyklų mokinių rezultatų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvos mergaitės finansinio raštingumo srityje gerokai lenkia berniukus. Tyrimo rezultatai skelbiami: http://www.oecd.org/pisa.

Visuomenės finansinio švietimo plane numatoma, kad Švietimo ir mokslo ministerija įtrauks finansinį ir mokesčių raštingumą į formaliojo ugdymo programas, sudarys galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Iki šiol Lietuvos mokyklose finansinio ir mokesčių raštingumo buvo mokoma nereguliariai, o ugdymo kokybė priklausė nuo pedagogo motyvacijos, įsitraukimo ir susidomėjimo šia tema.

Lietuvos bankas vykdys vartotojų finansinio švietimo kampaniją, skatindamas gyventojus racionaliai rinktis finansinius produktus bei paslaugas ir kaupti ateičiai. Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra savo ruožtu informuos gyventojus apie viešuosius finansus, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų naudą. Siekiant koordinuoti institucijų pastangas, steigiamas finansinio švietimo koordinacinis komitetas.

Finansų ministras Vilius Šapoka:

Finansinis raštingumas svarbus mums visiems kiekviename gyvenimo etape. Auginant ir mokant vaikus, taupant jų mokslams, imant būsto paskolą, renkantis finansinius produktus, kaupiant senatvei, svarbu efektyviai planuoti savo pajamas ir išlaidas. Kuo daugiau žinome apie asmeninių finansų valdymą, tuo geresnius sprendimus sau galime priimti. Todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų visų veiksmų planas realiai prisidės prie finansinio raštingumo didinimo ir stabilesnės mūsų šalies žmonių ateities.  

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė:

Tam, kad gyventojai turėtų pakankamus finansinius įgūdžius ir įvertintų finansinio raštingumo, kaip labai svarbios asmens ir piliečio kompetencijos svarbą, EBPO rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo anksčiau – geriausia dar mokyklos suole. Iki šiol turėjome atskiras iniciatyvas perduoti moksleiviams šias žinias, tačiau sisteminio požiūrio nebuvo. Ir tai akivaizdžiai parodo PISA rezultatai: šalies penkiolikmečių finansinis raštingumas yra gerokai žemesnis už Europos vidurkį, prastesnius rezultatus nei Lietuva turi tik Brazilija, Peru ir Čilė. Todėl imamės veiksmų ir per artimiausius metus, bendradarbiaudami su partneriais, finansinio raštingumo nuostatas įtrauksime į bendrojo ugdymo programas, mokydami jo matematikos, technologijų, geografijos, kalbų, pilietiškumo pamokose. Tikimės, kad, įgyvendinę šias priemones, matysime reikšmingą proveržį ir nebūsime tyrimo lentelės pabaigoje, įvertinti dvejetu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas:

Technologijų pažanga ir sparti finansų rinkų integracija nuolat siūlo naujų finansinių paslaugų ir jų teikimo būdų. Natūralu, kad kartais sudėtinga visus juos perprasti, tinkamai įvertinti privalumus ir prisiimamą riziką. Nors dauguma gyventojų naudojasi vienomis ar kitomis finansinėmis paslaugomis ir produktais, tačiau ne visada sprendimus priima įvertindami visas aplinkybes. Mūsų turimi duomenys taip pat rodo, kad ateičiai kaupia tik mažiau nei pusė namų ūkių, o daugiau nei penktadalis skolinasi vartojimui. Mūsų turimi duomenys taip pat rodo, kad taupo tik mažiau nei pusė namų ūkių, o daugiau nei penktadalis skolinasi vartojimui. Visa tai reiškia, kad vartotojų finansinis švietimas būtinas ir jį vykdysime tiek pasiūlydami žmonėms praktines priemones, tiek skleisdami finansines žinias.