Lietuvos būsto rinkoje sudaromų sandorių skaičius grįžta į 2019 metų laikotarpį. Tačiau, per sparčiai kylant nekilnojamojo turto kainai, būsto įperkamumas mažėja.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Apie tai kalbama šiandien vykstančioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

„Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, būstas vis dar santykinai gerai įperkamas, šis rodiklis prastėja – norint įsigyti vidutinį būstą, šiuo metu reikia jau daugiau vidutinių atlyginimų nei prieš vienus ar dvejus metus.

Todėl jau dabar reikia išsamaus vertinimo ir būsto politikos formuotojų sprendimų bei veiksmų, kad būsto įperkamumas netaptų problema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Per pandemiją staiga išaugęs būsto pirkimo bumas kainas Lietuvoje 2020–2022 m. padidino 38 proc. Tai vienas didžiausių kainų šuolių ES – minėtu laikotarpiu sparčiau NT kainos didėjo tik Estijoje, Čekijoje ir Vengrijoje. NT kainoms ir infliacijai Lietuvoje pralenkus atlyginimų augimą, kuris nominaliąja verte atitinkamu laikotarpiu sudarė 26, o įvertinus infliacijos įtaką – vos 1 proc., būsto įperkamumas pradėjo mažėti.

Pastarasis rodiklis, skaičiuojamas pagal tai, kiek vidutinių mėnesinių atlyginimų reikia norint įsigyti vidutinį būstą, gerėjo po pasaulinės finansų krizės 2008 m. Prieš tuometinę krizę vidutiniam būstui įsigyti reikėjo 190 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. beveik 16 metų.

Per 13 metų nuo 2008 iki 2021 m. šis rodiklis pagerėjo beveik tris kartus – 2020 m. pabaigoje vidutiniam būstui įsigyti jau pakako 67 vidutinių mėnesinių atlyginimų, t. y. mažiau nei 6 metų. Tačiau per pandeminį NT kainų bumą būstas atitrūko nuo fundamentaliaisiais ekonominiais ir demografiniais veiksniais paaiškinamų verčių.

Naujausiais turimais duomenimis, vidutiniam būstui įsigyti reikalingas vidutinių mėnesinių atlyginimų skaičius išaugo iki 75, t. y. maždaug aštuntadaliu. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būstas šiuo metu yra pervertintas maždaug 6 proc.

Įperkamumo prastėjimo tendencijoms šalyje užsitęsus, tai gali tapti problema. Neturėdami būsto, žmonės delsia kurti šeimas, mažėja gimstamumas. Ilgai taupant būstui, mažiau laiko ir pinigų lieka taupyti pensijai.

Kylančios kainos verčia vis didesnę pajamų dalį atsidėti taupymui, o tai reiškia – vartojimui lieka mažiau. Net ir tuo atveju, jei pavyksta sutaupyti pradiniam įnašui, skolintis tenka vis didesnes sumas, taip gyventojai tampa labiau pažeidžiami netikėtų sukrėtimų.

Naujausi NT rinkos duomenys rodo, kad per pandemiją kilęs bumas išsikvepia. Būsto rinkos aktyvumas arba sudaromų būsto sandorių skaičius grįžo į priešpandeminį 2019 m. lygį. Labiausiai pardavimai susitraukė pirminėje, t. y. naujo būsto rinkoje, kurioje pastaraisiais metais dauguma butų būdavo parduodami dar nepastatyti.

Nors metinio kainų augimo rodikliai vis dar dideli ir siekia apie 20 proc., pagal Lietuvos banko skaičiuojamą pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, antrinėje, ne pirmą kartą parduodamo būsto, rinkoje kainų augimo tempas pastaruosius penkis mėnesius mažėja.

NT kainų augimą vėsina ir Europos Centrinio Banko (ECB) normalizuojama pinigų politika, didinant pagrindinę palūkanų normą.

Nuo šių metų liepos mėn. ECB valdančioji taryba ją didino tris kartus – iki šiuo metu 1,5 proc. siekiančio lygio – ir numato ją didinti toliau, atsižvelgdama į infliacijos ir ekonomikos perspektyvų raidą. Atitinkamai mūsų šalies būsto paskolų kainodaroje plačiai naudojamas pinigų kainą atspindintis 6 mėn. EURIBOR rodiklis jau dabar siekia 2,3 proc.

Stabilizuojančiai NT rinką veikia ir nuo perteklinio įsiskolinimo saugo Lietuvos banko taikomos priemonės – Atsakingojo skolinimo nuostatai, papildomai pradėtas taikyti didesnio pradinio įnašo reikalavimas ne pirmoms būsto paskoloms, papildomi kapitalo reikalavimai bankų būsto paskolų portfeliams.

Tą patvirtina ir tai, kad, nors Lietuvoje būsto kainos didėjo vienu iš sparčiausių tempų ES, mūsų šalies namų ūkių skola tebėra viena mažiausių ir sudaro 23 proc. bendrojo vidaus produkto.

Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje aptariamos ir tikslinės būsto įperkamumo didinimo priemonės: valstybės finansinė parama būstą perkantiesiems ar besinuomojantiesiems, plėtrai taikomų reikalavimų nauda ir kaštai – poveikis būstų pasiūlai ir būstų kokybei.