Augo kreditų išduotų Lietuvos rezidentams skaičius

Spausdinti

Lietuvos banko 2018 m. vasario mėn. pinigų finansų įstaigų balanso, paskelbto kovo 27 d. duomenimis, didėja Lietuvos kredito įstaigų paskolos Lietuvos rezidentams. Taip pat padidėjo ir paskolos namų ūkiams, būstui įsigyti bei Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose.

kreditai tampa vis populiaresni

Rezidentams paskolinta daugiau

Vasario mėn. PFĮ balanso duomenimis kredito įstaigų paskolos Lietuvos rezidentams padidėjo iki 19 mlrd. Eur, t.y. per mėnesį paskolų portfelis išaugo 266,7 mln. Eur. Paskolos Lietuvos ne finansų bendrovėms padidėjo iki 8,5 mlrd. Eur (išaugo 233,2 mln. Eur), namų ūkiams – iki 9,0 mlrd. Eur (išaugo 30,3 mln. Eur), finansų sektoriui – iki 1,1 mlrd. Eur (išaugo 9,9 mln. Eur). Tuo tarpu paskolos valdžios sektoriui sumažėjo iki 435,6 mln., t.y. lyginant su sausio mėn. mažėjo 6,7 mln. Eur. Šie statistiniai duomenys atskleidžia, kad kol kas išlaikoma 2017 m. vyraujanti tendencija – augantis paskolų portfelis. Prognozuojama, kad visus 2018 m. paskolų portfelis turi augti, taip pat turėti augti ir paskolos namų ūkiams būstui įsigyti.

Vasario mėnesį paskolos namų ūkių sektoriuje didėjo 30,3 mln. Eur. Statistikos pranešime apibrėžiama, kad namų ūkių sektorių sudaro namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios ne pelno institucijos. Nagrinėjant ataskaitos duomenis pastebime, kad paskolos Lietuvos namų ūkiams būstui įsigyti padidėjo 30,9 mln. Eur iki 7,2 mlrd. Eur, o paskolos kitiems tikslams – 2,0 mln. Eur iki 1,1 mlrd. Eur. Pastebimas vartojimo paskolų mažėjimas. Vartojimo paskolos namų ūkiams sumažėjo 2,6 mln. Eur iki 635,0 mln. Eur.

Padidėjo rezidentų indėliai kredito įstaigose

Lietuvos rezidentų indėliai kredito įstaigose per vasario mėnesį padidėjo iki 19,8 mlrd. Eur, t.y. išaugo 158,5 mln. Eur, lyginant su sausio mėnesiu. Valdžios sektoriaus indėliai kredito įstaigose padidėjo 147,2 mln. Eur ir vasario pabaigoje siekė 1,7 mlrd. Eur, namų ūkių indėliai išaugo 124,6 mln. Eur, o finansų sektoriaus indėliai – 64,5 mln. Eur ir mėnesio pabaigoje atitinkamai siekė 12,2 mlrd. Eur ir 528,2 mln. Eur. Tuo tarpu finansinių bendrovių indėliai kredito įstaigose sumažėjo 177,8 mln. Eur ir vasario pabaigoje siekė 5,3 mlrd. Eur.

Lietuvos banko išplatintame pranešime spaudai taip pat skelbiama, kad Lietuvos ne finansų bendrovių vienadieniai indėliai kredito įstaigose per mėnesį sumažėjo 196,6 mln. Eur ir mėnesio pabaigoje siekė 5,1 mlrd. Eur. Tuo tarpu namų ūkių vienadieniai indėliai padidėjo 123,0 mln. Eur ir mėnesio pabaigoje sudarė 8,6 Eur. Lietuvos banko terminų bazėje apibrėžiama, kad vienadienis indėlis yra toks indėliai, kurį galima konvertuoti į pinigus ar pervesti be ilgo uždelsimo ir apribojimų.

2017 m. indėliai kredito įstaigose taip pat didėjo

Pagal Lietuvos banko kovo pabaigoje išplatintos bankų veiklos ataskaitos duomenis pastebima, kad 2017 m. klientų indėliai taip pat didėjo. Didžiausias augimas buvo namų ūkių sektoriuje, kur indėliai išaugo 871 mln. Eur per metus (7,4 proc.). 2017 metų apžvalgoje pateikta prognozė teigia, kad jeigu tendencijos nesikeis, bankuose klientų laikoma indėlių suma ir toliau turėtų didėti. Šio didėjimo neįtakos net ypač mažos indėlių palūkanos. Be to, didėjantys klientų indėlių srautai rodo, kad pinigų pasiūla rinkoje auga. Tokiam augimui įtakos daro bendras ekonomikos augimas šalyje.

Ekonomikos augimas labai stipriai susijęs su indėlių, laikomų bankuose didėjimu. Esant ekonominiam palikimui auga įmonių apyvarta, taip pat didėja gyventojų darbo užmokestis. Visi šie pinigai dažniausiai laikomi banko sąskaitose, todėl indėlių rodikliai didėja. Be to, ekonominio pakilimo laikotarpiu bankai didina kreditavimo apimtis ir suteikia daugiau paskolų. Taip sukuriamos papildomos lėšos, kurias gauna gyventojai arba įmonės. Šios lėšos taip pat laikomos banko sąskaitoje, todėl indėlių rodikliai taip pat padidėja.

Remiantis 2017 m. bankų veiklos rezultatais, prognozuojama, kad 2018 m. didės tiek indėliai tiek kreditavimas. Šių metų vasario mėnesio duomenimis ši tendencija išliko, ir manoma, kad išlis visus metus. Prognozuojamas tolimesnis šalies ekonomikos augimas.