Tai, kad šalies ekonomika stabiliai auga rodo Lietuvos banko paskelbta ataskaita apie šalies einamosios sąskaitos perteklių. LB duomenimis šiuo metu einamosios sąskaitos perteklius sudaro beveik 6% bendrojo vidaus produkto.

Lietuvos banko paskelbti 2017 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenys rodo, kad:

• Einamosios sąskaitos balansas (ESB) buvo perteklinis ir sudarė 646,8 mln. Eur, arba 5,9 proc. BVP, o pertekliaus susidarymą lėmė smarkiai sumažėję neigiami pirminių pajamų ir prekybos balansai bei didėję antrinių pajamų ir paslaugų pertekliniai balansai. 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį ESB perteklius sudarė 110,7 mln. Eur, arba 1,1 proc. BVP (žr. 1 pav.);
  
  
• Užsienio prekybos balanso deficitas 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2016 m. ketvirčiu, didėjo 7,7 proc. ir sudarė 378,7 mln. Eur. Tai lėmė eksporto didėjimas (18,2 %), kuris buvo spartesnis nei prekių importo augimas (17,6 %);
  
  
• Paslaugų balanso perviršis ketvirtąjį ketvirtį sudarė 814,1mln. Eur ir, palyginti su atitinkamu 2016 m. ketvirčiu, padidėjo 41,4 proc. Perviršio susidarymą lėmė transporto, apdirbamosios gamybos bei telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų balansų perviršiai, jie sudarė atitinkamai 620,2, 62,6 ir 60,8 mln. Eur;
  
  
• Pirminių pajamų balanso deficitas ketvirtąjį ketvirtį sudarė 75,4 mln. Eur ir, palyginti su atitinkamu 2016 m. ketvirčiu, sumažėjo 4,4 karto. Šį sumažėjimą nulėmė 1,7 karto padidėjusios pirminių pajamų įplaukos. Ketvirtąjį ketvirtį dėl didesnių subsidijų iš ES užfiksuotas kitų pirminių pajamų 387,9 mln. Eur balanso perteklius;
  
  
• Antrinių pajamų balanso perviršis sudarė 286,9 mln. Eur, o metinis augimas sudarė 32,9 proc. Tai nulėmė 2 kartus (68,5 mln. Eur) padidėjusios ES finansinės paramos lėšos. 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuoju ketvirčiu, asmeniniai pervedimai iš užsienio į Lietuvą padidėjo 2 proc., o asmeniniai pervedimai iš Lietuvos sumažėjo 7 proc.;
  
  
• Finansinės sąskaitos grynųjų investicijų srautas, kaip ir prieš metus, buvo teigiamas ir sudarė 1,2 mlrd. Eur, arba 11,1 proc. BVP; 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – 764,7 mln. Eur, arba 7,6 % BVP (žr. 2 pav.);
  
  
• Grynąjį tiesioginių investicijų neigiamą srautą, sudarantį 23,4mln. Eur, lėmė įsipareigojimai nerezidentams, kurie didėjo labiau nei finansinis turtas užsienyje. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 17 mlrd. Eur, vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 6 062 Eur TUI;
  
  
• Grynųjų portfelinių investicijų padidėjimą 110mln. Eur lėmė grynosios investicijos užsienyje (733,3 mln. Eur), kurios didėjo labiau nei grynieji įsipareigojimai nerezidentams (623,3 mln. Eur);
  
  
• Grynųjų kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių neigiamą 835,7 mln. Eur srautą sudarė 618,3 mln. Eur sumažėjęs finansinis turtas užsienyje ir 217,4 mln. Eur didėję prisiimti įsipareigojimai nerezidentams;
  
  
• Oficialiosios tarptautinės atsargos didėjo beveik 2 mlrd. Eur ir ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 3,7 mlrd. Eur;
  
  
• Neigiamas tarptautinių investicijų balansas ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 14,9 mlrd. Eur, arba 35,5 procento BVP, ir tai rodo, kad Lietuva kitų pasaulio šalių atžvilgiu buvo debitorė;
  
  
• Lietuvos bendroji skola užsieniui ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 34,8 mlrd. Eur, arba 83,2 proc. BVP, o grynoji skola – 8,2 mlrd. Eur, arba 19,5 proc. BVP.