Vartotojų tyrimas: tvarumu išsiskyrė du bankai

Spausdinti

Šeši Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai išsamiai įvertinti pagal aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos kriterijus.  Vertinant viešai prieinamą informaciją apie bankų tvarumą, lyčių lygybę, darbuotojų ir žmogaus teises. Nepavejami lyderiai buvo „Swedbank“ ir SEB bankas

banku tvarumasNuotrauka: Bankų tvarumo tyrimo apibendrinti rezultatai © Vartotojų aljansas

Vartotojų aljansas, vienijantis dešimt įvairių vartotojų teisių gynimo sričių nevyriausybinių organizacijų, pasitelkęs užsienio šalių metodiką įvertino Lietuvoje veikiančių bankų viešai prieinamą informaciją apie tvarumą. Vertinti šeši komerciniai bankai: „Citadele“, „Luminor“, Medicinos bankas, SEB bankas, „Swedbank“ ir Šiaulių bankas.

„Tik du bankai veikia aktyviai tvarumo srityje ir su vartotojais taip pat komunikuoja aktyviai – SEB bankas ir „Swedbank“. Tokią situaciją vertiname kaip blogą. Pastebime, kad vis dar dominuoja bankų orientacija į pelną, o klimato kaita, žmogaus teisės ir tvarumas – tarsi neegzistuoja. Lietuviški bankai atrodo lyg „iškritę“ iš bendro pasaulinio konteksto“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys,  Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Tyrimo metu buvo vertinama, kurių Lietuvoje veikiančių bankų viešai skelbiama, lengvai prieinama veiklos politika yra labiausiai susijusi su ESG principais. Aukščiausią balą iš dešimties galimų surinko „Swedbank“ (6,24). Antroje vietoje liko SEB bankas (5,76), trečioje – Šiaulių bankas (0,36), ketvirtoje – „Luminor“, surinkęs (0,14). Medicinos bankas ir „Citadele“ balų nesurinko.

„Naudojomės tik viešai prieinama informacija, nes tik tokią informaciją apie bankus gali susirasti ir matyti patys vartotojai. Vidinė bankų informacija vertinama nebuvo – ji mums negali būti prieinama, taip pat ir vartotojai negali jos patikrinti“, – sako Vartotojų aljanso tyrėja Rimantė Balsiūnaitė.

Jos teigimu, buvo vertinamos penkios ESG sritys: gamtos apsauga, žmogaus teisės, darbuotojų teisės, klimato kaita ir lyčių lygybė. Iš šešių bankų tik du bankai buvo aktyvūs visose temose (SEB bankas ir „Swedbank“). Aukščiausi balai buvo pastebėti klimato kaitos, žmogaus teisių bei gamtos temose.

Atsižvelgiant į tyrimo eigą bei gautus rezultatus, vartotojų atstovai bankus ragina užtikrinti, kad aplinkosaugos, socialiniai bei valdysenos veiksniai būtų įgyvendinami plačiu mastu visoje bankų veikloje. Pasak Vartotojų aljanso viceprezidento, Žaliojo kurso iniciatyvas lydintys tvarių finansų reglamentai ilgainiui pareikalaus iš Lietuvoje veikiančių bankų skaidraus vartotojų informavimo apie visoje banko veikloje taikomus tvarumo principus.

„Daugėja bankų klientų, kurie nori matyti aiškią, suprantamą viešą informaciją apie bankų taikomas tvarumą skatinančias politikas. Turėdami tokią informaciją, vartotojai gali daryti sprendimus, kur jiems investuoti savo pinigus – ar į taršias, ar į saugančias gamtą veiklas. Vartotojų aljanso atlikta apklausa rodo, kad beveik pusė lietuvių atsisakytų dalies savo pelno vardan švarios aplinkos išsaugojimo“, – sako Kęstutis Kupšys.

K. Kupšio teigimu, bankai nebegali ignoruoti vartotojų nuomonės ir dangstytis atsikalbinėjimais, neva tvariai investuoti neapsimoka. Pasaulinės tendencijos atneša naujas vertybes – vartotojams nebėra svarbus pelnas. Daug svarbesni dabar tampa nefinansiniai motyvai: socialinis teisingumas, klimato krizės suvaldymas.

Apie tyrimą

Bankų tvarumo politikos tyrimui Lietuvoje pasirinkta „Fair Finance International“ organizacijos metodologija, sukurta viešosios politikos ekspertų iš Nyderlandų. Ši metodologija vadovaujasi aplinkos, socialiniais ir valdysenos veiksniais (angl. environment, social, governace, ESG). „Fair Finance International“ vienija virš 100 pilietinės visuomenės iniciatyvų ir veikia 13 pasaulio šalių. Lietuvos bankų tyrimas analizuoja penkias temas: gamtos apsauga, žmogaus teisės, darbuotojų teisės, klimato kaita ir lyčių lygybė. Bandomasis tyrimo variantas Lietuvoje atliktas 2019 metais, o 2021 metų tyrimas atspindi naujausią „Fair Finance“ metodologijos versiją.

Apie Vartotojų aljansą

Vartotojų aljansas – tai 2012 m. septynių organizacijų įkurtas, o dabar jau dešimtį nevyriausybinių vartotojų organizacijų buriantis susivienijimas, į kurį įeina Asmens privatumo gynimo ir duomenų apsaugos asociacija, asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, Draudėjų asociacija, Finansų ir kreditų valdymo asociacija, Lietuvos bankų klientų asociacija, Lietuvos gyventojų patarėjų sąjunga, Lietuvos vartotojų asociacija, Lietuvos vartotojų sąjunga, Vartotojų teisių gynimo centras ir Vartotojų teisių institutas. Vartotojų aljansas – vienintelė Lietuvos vartotojų skėtinė organizacija, esanti Europos vartotojų organizacijos BEUC nare.

Aljanso identifikacinis numeris Europos Sąjungos Skaidrumo registre: 506497923503-90.