Sutelktinio finansavimo platformos vis dažiniau tampa nekilnojamojo turto vystytojų pasirinkimus

Spausdinti

Didžiausios sutelktinio finansavimo platformos „Estateguru“, „Profitus“ ir „Rontgen“ išdavė daugiau nei 40 mln. eurų vertės paskolų 174 nekilnojamojo turto projektams. Po bankų NT vystytojai kreipiasi į sutelktinio finansavimo platformas.

interjeras9Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Šiemet šios platformos paskolų ir projektų portfelį planuoja beveik padvigubinti – ketina finansuoti virš 300 projektų, o jiems sutelkti iki 72,4 mln. eurų, rodo BNS surinkti duomenys. 

Apie 33 mln. eurų projektų finansavimui šiemet planuoja sutelkti „Estateguru Lietuva“. Estijos sutelktinio finansavimo platformos operatorės „Estateguru operations“ Lietuvoje vadovo Artūro Konusevičiaus teigimu, dabar Lietuvoje yra labai palankios sąlygos šiam NT finansavimo būdui augti. 

„Kai yra toks pakilęs būstų likvidumas, projektų vystytojai susiduria su tokia realybe, kad vien finansavimo svarstymas tradiciniame banke užtrunka tiek, kad per tą laiką galima realizuoti pusę projekto. Pas mus lėšų susirinkimas, jei paskolos suma yra mažesnė nei milijonas eurų, yra minučių reikalas. Statistiškai pernai nuo projekto paskelbimo iki visų formalumų sutvarkymo ir pinigų išmokėjimo vidutiniškai užtrunkama savaitę“, – BNS sakė A. Konusevičius.

Pasak jo, pernai platforma įgyvendino 72 projektus, paskolindama 24,4 mln. eurų. Šiemet „Estateguru“ tikisi įgyvendinti apie 100 projektų už 33 mln. eurų. Pernai platformos vidutinė metinė grąža pagal suteiktas paskolas buvo apie 10 proc. metinių palūkanų.

„Geografiškai didžioji dalis projektų yra Vilniuje, šiek tiek finansuojame Kaune ir labai nemenką dalį mūsų finansavimo sudaro pajūrio projektai –  Klaipėda, Palanga, Kuršių nerija. Mūsų grupėje turime virš 75 tūkst. investuotojų, kurie pas mus suplaukia iš 108 pasaulio valstybių. Į Lietuvoje esančius projektus vietinės investicijos sudaro iki 5 proc. – visa kita pinigai iš užsienio“, – teigė A. Konusevičius.

Jis nenorėjo detalizuoti, kiek projektų nepereina platformos atrankos. 

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadovė Monika Lenčickaitė teigė, jog 2020 metai buvo pripažinimo metai šioms platformoms.

„Praėjusius metus vertėtų pavadinti tam tikro lūžio metais, nes platformos tapo antru pasirinkimu. Iki tol verslas, negavęs finansavimo banke, kreipdavosi į kredito unijas. Dabar jau iš banko ateina pas mus. Arba vienu metu kreipiasi ir į banką, ir į mus, gauna finansavimo sąlygas ir jas palygindami renkasi finansuotoją. Aišku, jeigu projektas atitinka finansavimui būtinas sąlygas“, – BNS sakė M. Lenčickaitė.

Pernai „Profitus“ finansavusi 95 projektus už 11,2 mln. eurų, šiemet savo paskolų ir projektų portfelį numato daugiau nei padvigubinti.

„Šių metų tiksluose – finansuoti 192 projektus ir jiems sutelkti apie 26,4 mln. eurų“, –  tvirtino M. Lenčickaitė.

Pasak jos, pandemija sutelktinio finansavimo rinkai didelių nuostolių nepadarė. Atvirkščiai – dauguma platformos rodiklių augo: finansuojama suma, investuotojų, transakcijų, platformos internetinio puslapio lankomumo skaičiai.

„2020 metais gavome 194 finansavimo paraiškas, kurių vertė beveik 55 mln. eurų. Finansavome projektų už daugiau nei 11 mln. eurų, tai sudaro apie 20 proc. pateiktų paraiškų. Tad galime sakyti, jog finansuojame vieną iš penkių projektų, kurie kreipiasi į „Profitus“, – aiškino M. Lenčickaitė.

Pasak jos, projektų grąža „Profitus“ platformoje 2020 m. svyravo nuo 6 iki 14 proc. Vidutinės uždirbamos palūkanos pernai siekė 8,4 proc.

Skirtingos verslo vystymo strategijos nei kitos platformos besilaikanti „Rontgen“ aiškina, jog nusprendė dirbti su mažiau, bet didesniais projektais.

„Pernai „Rontgen“ suteikė paskolas 7 NT vystymo projektams, kurių bendra suma siekė 6,7 mln. eurų. Kadangi pasirinkome strategiją dirbti su mažiau, bet didesniais projektais, taip galime skirti daugiau dėmesio jų atrankai bei priežiūrai. Tad pernai vidutinė mūsų platformoje suteikta paskola viršijo 600 tūkst. eurų, o didžiausia paskola vienam projektui siekė net 3,8 mln. eurų. Palyginimui, į mažesnius projektus besiorientuojančiose platformose didžiausia paskola gali siekti tik 370 tūkst. eurų“, – BNS sakė „Rontgen“ direktorius Martynas Stankevičius.

Pasak jo, šiemet jo vadovaujama platforma numato santūrų augimą.

„Per šiuos metus planuojame pasiūlyti daugiau nei 10 naujų investicinių projektų, kurių bendra paskolos suma sieks apie 13 mln. eurų. „Rontgen“ platforma visuomet buvo ir yra orientuota į kokybę, o ne kiekybę, tad vienu metu joje galima rasti ne daugiau keleto aktyvių investicinių projektų. Ir nors matome, jog ir šiais metais dominuos gyvenamojo būsto investiciniai projektai, prognozuojame pasiūlyti ir komercinio tipo objektų investuotojams“, – teigė M. Stankevičius.
 
Pernai metinės „Rontgen“ finansuojamų projektų investuotojams išmokamos palūkanos svyravo nuo 6 iki 11 proc., vidutinis jų dydis sudarė 9,4 proc. 

Daugiausia Vilniaus ir šalies kurortų NT projektus finansuojančios „Rontgen“ platformos vadovas neabejoja sutelktinio finansavimo platformų ateitimi.

„Lietuva buvo viena pirmųjų valstybių Europoje ir pasaulyje, įstatymu reglamentavusi sutelktinį finansavimą. Dėl to ši rinka mūsų šalyje daugeliu atveju yra brandesnė ir kokybiškesnė nei kaimyninėse valstybėse. Kasmet augame po 2-3 kartus“, – sakė M. Stankevičius.

„Profitus“ rinkodaros vadovė taip pat optimistiškai žiūri į artimiausią perspektyvą ir išskiria tris tendencijas, kur vystysis NT finansavime besispecializuojančios sutelktinio finansavimo platformos.

„Pirma – matome, kad NT vystytojai vis dažniau renkasi sutelktinio finansavimo partneriu alternatyvius finansuotojus, tokius kaip platformas. Taip vyksta dėl to, jog platformoje viskas vyksta ypač greitai, sprendimai, dokumentacija, projekto sufinansavimas. Jeigu banke ar unijoje gauti finansavimą trunka nuo mėnesio iki trijų ar keturių, platformoje – tai užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Taip pat platformos sufinansuoja gerokai didesnes sumas nei gali viena kredito unija“, – aiškino M. Lenčickaitė.

„Antra, matome paskolų palūkanų mažėjimo tendenciją. Mes jau finansavome projektą su 5,5 proc. palūkanomis. Tai yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos tendencija. Trečia – sutelktinis finansavimas jau nebe inovacija, o pripažintas finansavimo pasirinkimas. Platforma turi veiklos istoriją, patikrinami vėluojančių paskolų išieškojimo sprendimai, todėl natūraliai auga tiek investuotojų, tiek projektų savininkų pasitikėjimas“, – pridūrė „Profitus“ rinkodaros vadovė.

Šiuo metu Lietuvos banko prižiūrimų operatorių sąraše yra 16 sutelktinio finansavimo platformų, iš kurių aktyviai veikia 9, o kitos ruošiasi pradėti veiklą artimiausiu metu. Nekilnojamojo turto projektus finansuoja 5 sutelktinio finansavimo platformos.