Tu trečdaliai pilnamečių lietuvių savo gebėjimus tvarkyti asmeninius finansus vertina gerai, arba labai gerai. Mažiau nei trečdalis savo tvarkymąsi vertina nei gerai, nei blogai, o vos 4 procentai pripažino, kad nemoka elgtis su pinigais.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Nors finansų specialistai dažnai akcentuoja nepakankamą mūsų gyventojų finansinį raštingumą, visgi, kaip rodo apklausa, patys savo sugebėjimus tvarkyti asmeninius finansus vertiname gerai. Labai tikėtina, kad apklausos rezultatams įtakos pirmiausia turėjo tai, jog šalies gyventojai net ir karantino sąlygomis gana neblogai vertina savo finansinę situaciją. Pandemijos metu namų ūkių indėliai bankuose augo rekordiškai sparčiai, vadinasi, dalis žmonių turėjo galimybių dar labiau padidinti savo santaupas. Turėdami santaupų jaučiamės labiau užtikrinti dėl ateities ir, atitinkamai, geriau vertiname savo gebėjimus valdyti asmeninius finansus“, – komentuoja „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis.

Apklausos duomenimis, asmeninius finansus geriausiai tvarko 30–39 metų gyventojai. Net 75 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų teigia, kad jiems tai daryti sekasi gerai arba net labai gerai. Daugiau nei pusė (60 proc.) 50–59 metų lietuvių teigia, kad su asmeniniais finansais tvarkosi gerai, 40 proc. pripažįsta, jog tai daryti jiems sekasi prasčiau.

Be to, geriausiai savo asmeninių finansų tvarkymo gebėjimus vertino aukštąjį (70 proc.), prasčiausiai – aukštesnįjį išsilavinimą įgiję respondentai (46 proc.). Didžioji tyrimo dalyvių, kurie su finansais tvarkosi gerai, dalis (83 proc.) uždirba 1,5 tūkst. eurų ir daugiau. Beveik 60 proc. tyrimo dalyvių, manančių, kad tvarkytis su finansais nesiseka, gauna itin mažas, iki 350 eurų, pajamas.

Pasak „Citadele“ banko atstovo, pandemijos metai leido daugumai gyventojų įsitikinti, kaip svarbu turėti santaupų, kurios padėtų išgyventi neplanuotas situacijas, kuriomis daugeliui tapo karantinas ir su juo susiję veiklos apribojimai.

„Situacijų, kai dėl nenumatytų aplinkybių netenkama pajamų šaltinio, gali pasitaikyti kiekvienam. Dėl to ypač svarbu sukaupti neliečiamas finansines atsargas, kurios leistų gyventojui ar namų ūkiui išgyventi ir vykdyti finansinius įsipareigojimus bent pusę metų. Santaupoms sukaupti reikia laiko, todėl turėtume įprasti tai daryti nuolat“, – pataria „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas D. Burdaitis. Rekomenduojama taupyti skirti bent dešimtadalį mėnesio pajamų, o joms kaupti turėti atskirą sąskaitą.

Kita priežastis, kodėl dalis gyventojų prastai vertina savo gebėjimus tvarkyti asmeninius finansus, pasak D. Burdaičio, yra ta, kad ne visada pavyksta laikytis finansinių įsipareigojimų. „Finansiniai įsipareigojimai yra ne tik paskolos, bet ir pirkimas išsimokėtinai, ir kas mėnesį gaunamos įvairių mokesčių sąskaitos. Prieš priimdami bet kokį finansinį įsipareigojimą turėtume įvertinti, kokį poveikį jis turės jūsų ar jūsų šeimos finansams, o jį priėmus – reikalingas lėšas atidėti iš karto gavus pajamas ir stengtis, kad mokėjimai nebūtų pradelsti. Įpratę planuoti savo išlaidas, taip pat lėšas, skirtas taupyti ir įsipareigojimams padengti, jausimės labiau kontroliuojantys savo biudžetą ir, atitinkamai, būsime labiau užtikrinti dėl ateities“, – sako D. Burdaitis.

Savo išlaidas, pasak banko atstovo, reikėtų planuoti iš anksto. Pirmiausia atidėti lėšas finansiniams įsipareigojimams ir taupyti, tuomet likusias lėšas paskirstyti maistui, automobiliui išlaikyti ar viešojo transporto bilietams, reikalingiems buities daiktams, laisvalaikiui ir kt.

„Citadele“ banko inicijuotą apklausą, kurioje buvo apklausti vyresni nei 18 metų Lietuvos gyventojai, pernai gruodį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.