Iki šiol tokiose platformose gali investuoti tik gyventojai, tačiau seimas leido nuo 2021-ųjų prisijungti ir teikti paskolas ir įmonėms. Tokiu sprendimu siekiama didinti konkurenciją kreditų rinkoje.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Už tokias Vartojimo kredito įstatymo pataisas antradienį balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 18.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad taip „toliau skaldome skandinaviškų bankų monopolį Lietuvoje“.

„Rinka yra labai sekli ir norėdami didinti konkurenciją skandinaviškiems bankams turime plėsti tos rinkos galimybes sudarydami galimybę ir juridiniams asmenims tapti paskolų davėjais tarpusavio skolinimo platformose. Tai reiškia, kad bus didesnė konkurencija, rinka bus gilesnė“, – teigė jis.

Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Kęstutis Glaveckas įspėjo apie rizikas.

„Per skolinimosi platformą galima apeiti mokesčius. (...) Atidarome narvelį, bet reikia tuo pačiu metu žiūrėti, kad nepriskristų ir visokių kitų piktų paukščių į tą narvelį“, – teigė parlamentaras.

Šio verslo atstovai sako, kad į rinką įsiliejus įmonėms, padaugės ir lėšų, ir investuotojų, todėl atpigs paskolos. Tačiau gali mažėti investuotojų uždarbis.

Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ direktorius Darius Noreika sakė, kad leidus įmonėms investuoti per šias platformas padidės pinigų pasiūla.

„Tai leis platformoms atpiginti paskolas ir aptarnauti žemesnės rizikos klientus, kurie šiandien finansuojasi bankuose. Taip bus sukurta patrauklesnė alternatyva klientams pasiskolinti ir bus padidinta konkurencija bankams, o iš didesnės konkurencijos visada išlošia vartotojai“, – BNS antradienį tvirtino „Finbee“ vadovas.

Pasak jo, įmonėms sukurta alternatyva investuoti laisvą kapitalą: „Pastaraisiais mėnesiais įmonių indėliai bankuose augo rekordiniais tempais, kas rodo, jog Lietuvos įmonės turi laisvo kapitalo daugiau, nei galimybių investuoti“.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad tarpusavio skolinimosi platformos užima apie 7 proc. vartojimo paskolų rinkos – per jas išduota apie 50 mln. eurų paskolų.

Tarpusavio skolinimas vyksta be tarpininko (banko, kredito unijos ar kitos finansų įstaigos) pagalbos.

Pirma tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metais.