LAT pakeitė kredito mokėjimo palūkanų skaičiavimo tvarką

Spausdinti

Iki šiol skolintojas nutraukęs sutartį į teismą gali kreiptis ne tik reikalaudamas kompensacijos, tačiau ir palūkanų už paskolą sumokėjimo.

15Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Tačiau 2020-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pakeitė šią nusistovėjusią praktiką, kuri, teismo teigimu, iš dalies varžė teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitiko kasacinio teismo praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo.

Taigi, kaip nuo šiol skaičiuosime palūkanas?

Pagal naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.

Atitinkamai, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius gali reikalauti tik kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Žr. lent.:

Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pasikeitimo kreditorius, nutraukus paskolos (kredito) sutartį, turėjo teisę reikalauti iš skolininko:

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pasikeitimo kreditorius, nutraukus paskolos (kredito) sutartį, turi teisę reikalauti iš skolininko:

  • Negrąžintos paskolos (kredito) sumos
  • Negrąžintos paskolos (kredito) sumos
  • Kompensacinių palūkanų
  • Kompensacinių palūkanų
  • Mokėjimo (pelno) palūkanų
  • -
  • Nuostolių, kurių nepadengia kompensacinės palūkanos, atlyginimo
  • Nuostolių, kurių nepadengia kompensacinės palūkanos, atlyginimo, įskaitant ir negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanas)

 

Taigi, po pasikeitusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kreditorius nebegali reikalauti iš skolininko atlyginti mokėjimo (pelno) palūkanas po paskolos (kredito) sutarties nutraukimo. Siekdamas pareikšti reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų kreditorius nuo šiol privalės, vadovaujantis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, įrodyti, kad šias negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanas) kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Bet kuriuo atveju, atkreipiame dėmesį, kad naujai suformuota praktika neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Šie veiksmai neabejotinai padėtų kreditoriui išvengti didelės įrodinėjimo naštos bei supaprastintų skolos išieškojimo procesą.

Straipsnio autoriai:

Marius Devyžis, advokatų kontoros PRIMUS DERLING partneris [Ginčų sprendimo praktikos grupės vadovas, Nemokumo administratorius],

Martynas Kalvelis, advokatų kontoros PRIMUS DERLING vyresnysis teisininkas, advokatas [Ginčų sprendimo grupė, Sporto teisė],

Ingrida Maciūtė, advokatų kontoros PRIMUS DERLING teisininkė [Ginčų sprendimo grupė, Viešieji pirkimai].