Viešojoje erdvėje pasigirdus nuogąstavimams, kad komerciniai bankai nustojo teikti kreditus ne tik fiziniams asmenims, bet ir įmonėms - Lietuvos bankas imasi beprecedenčių priemonių tam, kad bankai galėtų suteikti daugiau paskolų.

Siekdama sumažinti neigiamą koronaviruso (COVID-19) įtaką šalies ekonomikai ir skatindama bankus ją toliau kredituoti, Lietuvos banko valdyba šiandien nutarimu nustatė nuo 2020 m. balandžio 1 d. šalyje veikiantiems bankams 0 proc. anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą, kuri nuo 2019 m. birželio 30 d. buvo 1 proc.

Ši finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė naudota siekiant gerais laikais sukaupti bankų kapitalo rezervą, kuris sudaro 86 mln. Eur ir dabar atlaisvinamas stiprinant bankų pozicijas ekonomikos sukrėtimo metu.

Lietuvos banko valdyba pareiškė, kad AKR norma nebus didinama bent 12 mėn., t. y., jei pagerėjus situacijai būtų nutarta ją padidinti (ji paprastai įsigalioja po 12 mėn. pereinamojo laikotarpio), ji būtų pradėta taikyti ne anksčiau kaip 2022 m. balandžio 1 d. Šis indikacinis laikotarpis priklausys ir nuo tolesnės ekonomikos bei finansų sistemos raidos.

Sprendimas dėl 0 proc. jos dydžio priimtas atsižvelgiant į numatomą reikšmingą neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai dėl COVID-19 sumažėjus išorės ir vidaus paklausai, o daliai įmonių susidūrus su veiklos apribojimais dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomo laikino karantino.

COVID-19 viruso sukeltas šokas lems ekonomikos susitraukimą, kurio mastas gali būti didelis, jei kova su virusu Lietuvoje ir visame pasaulyje užsitęs, tačiau Lietuvos bankų sektorius turi sukaupęs atsargų galimiems nuostoliams sugerti.

Pasitvirtinus U formos nuosmukio, primenančiam 2009m. krizę, scenarijui, BVP 2020 m. galėtų smukti 11,4 proc., bankų kapitalo pakankamumo rodiklis – 8,5 proc. p., tačiau nepažeistų minimalių kapitalo reikalavimų.

Pritaikius V formos nuosmukio scenarijų, pagal kurį BVP 2020m. sumažėtų 3,4proc., bankų kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų tik1,2 proc. p. Tiesa, įmanomas ir užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus, tuomet 2020 m. BVP galėtų smukti 20,8 proc. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildyma syra menkai tikėtinas.

Pagrindinis AKR priemonės tikslas - bankų sektoriui turėti pakankamą kapitalo rezervą galimiems nuostoliams padengti ciklinės sisteminės rizikos pasireiškimo atveju, ekonomikos nuosmukio metu arba esant ženklų, kad ekonomikos laukia iššūkiai.

2017m. pabaigoje Lietuvos bankas priėmė sprendimą, kad ekonomikos pakilimo metu, kai nėra susiformavę finansinių disbalansų, tačiau kredito ir NT rinkųaktyvumas didelis, o bankai veikia pelningai, AKR būtų nuosekliai kaupiamas iki 1 proc.

Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. šalies bankams pradėta taikyti 0,5 proc. AKR norma, nuo 2019 m. birželio 30 d. iki šiol galiojo1 proc. AKR norma. Nustatant teigiamą AKR normą, pažymėta, kad, pastebėjus finansinių disbalansų, AKR būtų didinamas toliau virš 1proc., o susidūrus suekonomikos šokais ar finansų ciklui perėjus į nuosmukio etapą, AKR norma galėtų būti sumažinta.

Kredito įstaigų turimas AKR 2019 m. pabaigoje sudarė 86 mln. Eur. Tikimasi, kad šių lėšų atlaisvinimas padės joms ne tik atremti galimus nuostolius, bet ir jaustis tvirčiau planuojant tolesnį kreditavimą. Toks atlaisvinto kapitalo kiekis leistų kredito įstaigoms suteikti iki 1 mlrd. Eur paskolų, taip pagyvinant šalies ekonomiką.

Remiantis turimais duomenimis iki 2019m. pabaigos, Lietuvos finansų sistemoje susiformavusių reikšmingų disbalansų nebuvo. Kredito ir bendrojo vidaus produkto (BVP)santykio atotrūkis nuo jo ilgalaikės tendencijos toliau pamažu traukėsi, tačiau tebe buvo neigiamas.

Įmonių įsipareigojimai buvo pastebimai padidėję, nors bankų skolinimas įmonėms traukėsi. Būsto paskolų portfelio augimo tempas tebebuvo spartus, tačiau paskolų namų ūkiams portfelio augimo tempas šiek tiek sulėtėjo. Nekilnojamojo turto kainos buvo arti jų pamatinės vertės. Kiti rodikliai augančių disbalansų taip pat nerodė – pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų ir indėlių santykis dar labiau sumažėjo ir sudarė 92proc., einamosios sąskaitos balansas buvo teigiamas (2,5%BVP), o būsto kainų ir namų ūkių pajamų santykis mažėjo.