Kaip koronavirusas paveiks ekonomikos augimą ir kokių priemonių reikėtų imtis

 „Swedbank“ vyriausias ekonomistas teigia, kad praėjus sąstingiui dėl koronaviruso, sparčiam atsigavimui centriniai bankai mažina kreditavimo naštą mažindami palūkanas.

bank note 209104 640

Pasak Nerijaus Mačiulio, jau dabar matomi ženklai – sumažėjęs keliautojų skaičius, sutrikęs prekių tiekimas iš Kinijos ir kiti – rodo, kad pasaulio ūkio augimas bus lėčiausias bent jau nuo 2009 metų.

„Kol kas vis dar labiausiai tikėtina, kad tai bus augimas ir turėtų siekti 1,5 proc. – tai perpus lėčiau nei 2019 metais, kuomet pasaulio BVP padidėjo 3 proc. (...) Vis dar labiausiai tikėtinas scenarijus yra trumpalaikis šokas pirmą šių metų pusmetį, kuris gerokai apkarpo visų metų augimo tendencijas, bet tai nepavirsta į 2008-2009 metų pasaulinę krizę“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, kol kas realu tikėtis, kad jau antrąjį šių metų pusmetį bus matyti didesnis ekonominis aktyvumas, tai yra, atšaukti karantinai, didėjantis keliautojų skaičius, nebeslopinama vidaus paklausa dėl uždarytų restoranų, todėl po trumpalaikio sukrėtimo turėtų būti fiksuojamas gana spartus atsigavimas.

„Priemonės yra, pinigų yra, reikia tiktai protingos valios šitoje situacijoje tam, kad tai nevirstų į didelę pasaulinę krizę, o tiesiog apsiribotų trumpalaikiu ekonominiu šoku“, – apibendrino ekonomistas.

Anot jo, regis, spartų atsigavimą bando užtikrinti centriniai bankai, mažindami palūkanas ir skatindami kreditavimą, tačiau vertėtų paskubėti ir su kitomis priemonėmis.

„Dabar kitas žingsnis, kurio turėtume sulaukti iš finansų ministrų susitikimo ateinantį pirmadienį, kuomet bus turbūt pasiūlytos kažkokios fiskalinės priemonės. Jos jau, galima sakyti, kad vėluoja, tam jau reikėjo būti pasiruošus ir jas reikėtų pradėti įgyvendinti, o ne apie jas diskutuoti“, – sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, Europos Sąjungos valstybės turi „milžiniškus rezervus“ – beveik visos skolinasi už neigiamas palūkanas labai ilgam laikotarpiui.

„Tą tolimesnį skolinimąsi už neigiamas palūkanas užtikrins Europos Centrinis Bankas, šiandien priėmęs atitinkamus sprendimus ir pasiūlydamas papildomas kreditavimo priemones. Tai čia reikia iš finansų ministrų sutarimo, kad reikia paimti tuos pinigus ir įdarbinti. Yra daugybė priemonių, kaip tuos pinigus galima įdarbinti. Tai yra ir skatinti ekonominį augimą tiesiogiai, per pavyzdžiui, viešojo sektoriaus investicijas, ir užtikrinti, kad įmonėms nereikėtų atleisti darbuotojų“, – argumentavo „Swedbank“ ekonomistas.

Pasak jo, kai kurios Europos Sąjungos valstybės jau savarankiškai imasi iniciatyvos, suteikia galimybių išleisti darbuotojus mėnesiui ar ilgiau nemokamų atostogų, bet dalis ar visas atlyginimas jiems mokamas iš valstybės biudžeto. Apie tokį sprendimą esą kuo greičiau turėtų galvoti ir Lietuva.

„Kitas populiarus būdas sušvelninti trumpalaikes neigiamas pasekmes yra per mokestinės naštos atidėjimą – nereikia keisti mokesčių sistemos, bet galima leisti įmonėms, pavyzdžiui, PVM ar socialinio draudimo įmokas mokėti trimis mėnesiais vėliau“, – pridūrė jis.

Anot N. Mačiulio, jeigu nepavyktų sustabdyti koronaviruso plitimo per ateinančius kelis mėnesius ir jis toliau plistų, tuomet ekonominės pasekmės būtų gilesnės, tęstųsi ilgiau, „pavirstų galbūt į didesnį nedarbo lygį ir jau čia reikėtų kalbėti apie pasaulinės ekonomikos nuosmukį“.

N. Mačiulio teigimu, tikėtina, kad dalies valstybių ekonomikos vis dėlto panirs į trumpalaikę recesiją.

„Apibrėžimas recesijos yra: du ketvirčiai iš eilės besitraukiantis BVP. Toks scenarijus yra galimas. Pirmi du šių metų ketvirčiai ir Kinijoje, ir JAV, ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių – ten greičiausiai bus ta vadinamoji techninė recesija. Tai ir JAV, ir Italija, ir Vokietija, pavyzdžiui, gali atsidurti techninėje recesijoje, bet tai nereiškia, kad tai pavirs į plataus masto ilgalaikį ekonomikos nuosmukį“, – sakė ekonomistas.

Pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 126,5 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Dar daugiau nei 4,6 tūkst. pacientų mirė. Lietuvoje nustatyti trys užsikrėtimo šiuo virusu atvejai.

Top