Lietuvos banko patarimai ir raginimai kredito įstaigoms
Koronaviruso akivaizdoje padaugėjo sukčiavimo atveju, kuomet siūlomos neegzistuojančios prekės, galimybė užsidirbti pinigų, nelegalios lošimų ar skolinimo platformos. Todėl Lietuvos bankas išleido rekomendacijas kredito įstaigoms ir ragina jų laikytis.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
„Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus. Siekiame, kad jie negalėtų pasinaudoti finansų rinkos dalyviais ir atkreipiame dėmesį į kertinius aspektus bei pačių rinkos dalyvių atsakomybę“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Lietuvos bankas vertina riziką, kad koronaviruso ekonomikai padaryta žala gali paskatinti finansinių nusikaltimų (sukčiavimo, kibernetinių atakų, padirbtų ir piratinių prekių platinimo, fiktyvių elektroninių parduotuvių kūrimo, neteisėtų investavimo platformų steigimo, nelegalių lošimų organizavimo ir pan. atvejų) augimą. Gyventojai, o ypač pažeidžiami finansiškai, gali būti labiau linkę pasinaudoti siūlomomis įvairiomis vilionėmis „greitai ir be pastangų“ užsidirbti: investuoti į sudėtingas finansines priemones (ypač Forex valiutų rinkoje), išmėginti laimę azartinių lošimų svetainėse, susigundyti pigiomis neegzistuojančiomis prekėmis ir taip prarasti pinigus.
Siekiant užkardyti įvairias neteisėtas veikas, reikšmingas vaidmuo tenka patiems finansų rinkos dalyviams, todėl yra itin svarbu, kad jie nuolat tobulintų ir atnaujintų savo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras, atsižvelgdami į aktualius finansų rinkos pokyčius ir tendencijas, atpažintų neteisėtai įgytų lėšų legalizavimo schemas ir pan.
J. Govina priminė, kad finansų rinkos dalyviai privalo nuolat stebėti klientų, ypač priskiriamų prie didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupės, veiklą ir pokyčius, naujinti turimą informaciją. Ypatingą dėmesį derėtų skirti tuo atveju, kai veiklai yra reikalingi leidimai (licencijos), o klientai jų negali pateikti, ir tada kai įmonė veikia vienoje jurisdikcijoje, o mokėjimo sąskaitą atsidaro kitoje.
Supaprastintą tapatybės nustatymo būdą derėtų taikyti tik tuo atveju, jei finansų rinkos dalyvis pagal patvirtintas procedūras priskiria klientą prie mažos rizikos kategorijos. Tokio nustatymo būdo nederėtų taikyti finansų įstaigoms, kurios siūlo itin rizikingas investicines paslaugas, virtualiųjų valiutų keitykloms.
Jeigu kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, Lietuvos bankas rekomenduoja nepasikliauti vien automatinėmis tapatybės nustatymo priemonėmis, o nuolat papildomai tikrinti informaciją atrankos būdu.